Per rinkimus sekmadienį lenkai spręs, ar Vyriausybei turėtų trečią kadenciją vadovauti konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS), ar už glaudesnisu ryšius su Europos Sąjunga (ES) pasisakanti liberali mažuma.

Lenkijos lietuviai tvirtina – kad ir kas laimės rinkimus, svarbiausia, jog būtų atsižvelgiama į tautinių mažumų interesus, skiriamas atitinkamas finansavimas švietimui ir kultūrai.

„Mes iš kiekvienos politinės partijos, nesvarbu, kokia ji bebūtų, kaip bendruomenė, tautinė mažuma, norime, kad būtų paisoma mūsų interesų, visų pirma, kad švietimo klausimas būtų išspręstas“, – BNS rinkimų išvakarėse sakė Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos direktorius, Lenkijos lietuvių draugijos valdybos narys Algirdas Vaicekauskas.

Tuo metu Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas kalbėjo besitikintis, kad atėjusi nauja valdžia neatims tokių teisių, kokias šiuo metu tautinė mažuma turi.

Mes iš kiekvienos politinės partijos, nesvarbu, kokia ji bebūtų, kaip bendruomenė, tautinė mažuma, norime, kad būtų paisoma mūsų interesų, visų pirma, kad švietimo klausimas būtų išspręstas.

„Tautinių mažumų įstatymas veikia, dėl jo galima plačiau naudotis kai kuriomis teisėmis, bet svarbu, kad jų neatimtų, nes jeigu labai radikalios dešiniųjų partijos ateitų, tai visko yra tikimasi“, – BNS tvirtino V. Liškauskas.

Dėl nepakankamų lėšų tenka uždaryti mokyklas

Anot A. Vaicekausko, „Teisės ir teisingumo“ politika nebuvo palanki tautinėms mažumoms. Jis taip pat pridūrė manantis, kad tautinės mažumos negauna pakankamo finansavimo.

„Tas biudžetas praktiškai galima pasakyti, kad ne padidėjo, o sumažėjo, bet užduočių tai iš tikrųjų nesumažėjo, o kaip tik padidėjo“, – teigė mokyklos direktorius.

V. Liškauskas taip pat mano, kad tautinėms mažumoms skiriamos lėšos atsižvelgiant į infliaciją šalyje yra sumažėjusios.

„Dėl to teks uždaryti dar vieną mokyklą ir liks tik trys centrai su lietuvišku švietimu – Punskas, Seinai ir Suvalkai, o Vidugirių mokyklą gali tekti uždaryti ir čia nesurandame pagalbos“, – sakė Punsko valsčiaus viršaitis.

Vis tik jis kalbėjo manantis, kad Lenkijos lietuvių padėtį gelbėja geri santykiai tarp Lietuvos ir Lenkijos prezidentų ir Vyriausybių.

Paradoksu vadino Lenkijos tautinių mažumų politiką

Lenkijos lietuvių draugijos valdybos narys paradoksu vadino tai, kad Lenkija tvirtina sauganti tautinių mažumų kalbas, tačiau kai kuriose tankiai lietuvių apgyvendintose Lenkijos savivaldybėse lietuvių kalba neįtvirtinta kaip pagalbinė.

„Tautinių mažumų įstatyme numatyta, kad jeigu iki 20 proc. savivaldybėje visuomenės viršija tautinė mažuma, galima įvesti jos kalbą kaip pagalbinę savivaldybėje“, – aiškino A. Vaicekauskas.

Anot jo, šį procentą peržengia Punskas, šioje savivaldybėje gyvena 80 proc. lietuvių. Seinuose iki atitinkamos ribos trūksta pusantro procento.

„20 proc. yra viena aukščiausių Europoje ribų. Tautinės mažumos bendrai Lenkijoje sudaro vos procentą visuomenės. Tai aš klausiu, ko gi čia bijoma? Bijoma lietuvių kalbos Seinuose? Pasirodo, taip“, – svarstė mokyklos direktorius.

Pasak jo, lietuvių kalbos įtvirtinimas kaip pagalbinės pakeltų jos prestižą visuomenėje.

Lenkijos lietuviai už valdančiuosius nebalsuos

V. Liškauskas ir A. Vaicekauskas teigė, kad Lenkijos lietuviai artėjančiuose rinkimuose labiau palaikys liberalią ir kairiąją opoziciją.

„Punsko gyventojai, atrodo, daugiau už opozicines partijas balsuos. Taip buvo ir prieš ketverius metus“, – kalbėjo V. Liškauskas.

Jo nuomone, tokį pasirinkimą nulems euroskeptiška „Teisės ir teisingumo“ politika.

A. Vaicekauskas pastebėjo, kad Lenkijos lietuviai balsuoja už tas politines partijas, kurios nėra radikalios.

„Tas lenkų radikalizmas yra būtent taikomas kitiems, yra lyg formuojama tokia antilenkiška tapatybė“, – tvirtino jis.

„Tie artimiausi ne lenkai esame mes, lietuviai, yra kitos tautinės mažumos“, – pridūrė mokyklos direktorius.

PiS šiuo metu pirmauja viešosios nuomonės apklausose ir ją remia apie 35 proc. rinkėjų, tačiau prognozuojama, kad ji gali prarasti daugumą parlamente.

Jos varžovė, Donaldo Tusko vadovaujama Pilietinė koalicija, nuo PiS atsilieka tik keliais procentais, tačiau pastaruoju metu vis labiau įgauna pranašumą.

Pilietinė koalicija ir kitos dvi opozicinės frakcijos kartu turi didesnę visuomenės paramą nei valdančioji partija, tačiau jos yra silpnesnės, nes šiuose rinkimuose nekandidatuoja kartu. Be to, galutinį rezultatą gali pakeisti mažesnių partijų rezultatų svyravimai.