LIBERALAI GYNYBAI LĖŠŲ SIŪLO RINKTI PARDUODANT VALSTYBĖS TAUPYMO LAKŠTUS, KURIANT FONDĄ

Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis siūlo papildomų lėšų krašto apsaugai imti parduodant valstybės taupymo lakštus, steigiant valstybės gynybos fondą, pritraukiant kapitalą į gynybos pramonę.

„Lietuvos gynybą ateinančiais metais reikėtų finansuoti pagal diversifikuotą taupymo, investavimo, paramos ir mokesčių surinkimo modelį“, – teigiama penktadienį išplatintame Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešime.

Jame pabrėžiama, kad gynyba ir toliau turėtų būti finansuojama iš mokesčių, tačiau nedidinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

„Projektinis lėšų trūkumas pagal Lietuvos gynybos finansavimo prioritetus iki 2030 metų sudaro 4 mlrd. eurų – tai yra tiek, kiek siekia dvejų metų valstybės asignavimai gynybai. Trūkstamos lėšos ateis ir iš mokesčių, bet ne tik: mes siūlome paskatinti skolinimąsi iš gyventojų parduodant valstybės taupymo lakštus, kurti iš įvairių paramos šaltinių kaupiamą valstybės gynybos fondą, pritraukti fizinius ir juridinius asmenis į gynybos pramonės kapitalą“, – sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Pranešime teigiama, kad šiuo metu indėliais gyventojai laiko apie 21 mlrd. eurų, o įmonės turi sukaupusios apie 8 mlrd. eurų apyvartinių lėšų. Liberalų teigimu, dalį šių išteklių Vyriausybė galėtų pasiskolinti išskirtinai gynybai finansuoti.

„Vien pernai gyventojai įsigijo valstybės obligacijų už 185,6 mln. eurų, ir tai vyko be jokios reklamos. Plačiai paviešinus tokią investavimo priemonę ir gyventojams ja pasinaudojus kaip indėlių laikymo bankuose alternatyva, būtų užtikrintas gana tvarus pasiruošimo gintis nuo Rusijos šaltinis“, – tvirtino E. Gentvilas.

Kita siūloma priemonė – įkurti valstybės gynybos fondą, į kurį galėtų suplaukti gyventojų labdara, valstybės įmonių pelno dalis, taip pat dalis pačių žmonių perskirstomo 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio.

Dar vienas liberalų siūlomas būdas – pritraukti verslus ir gyventojus investuoti į šiuo metu plėtojamą gynybos pramonę.

Frakcijos seniūno įsitikinimu, anksčiau išsakytas siūlymas finansuoti gynybą pakeliant PVM tarifą 1–2 procentiniais punktais arba įvedant naują gynybos mokestį būtų netvarus.

„Pastaraisiais mėnesiais PVM surinkimas mažėja. Vadinasi, pakeldami tarifą gynybos tikslu rizikuotume nesurinkti dar daugiau PVM“, – teigė parlamentaras.

Anot Lietuvos banko, mokesčių nesurinkimo rizika šiais metais padidėjusi, o nesurinktas PVM valstybei atneša apie 800 mln. eurų nuostolį per metus.

Liberalų sąjūdis taip pat pabrėžė, kad krašto apsaugos finansavimo programa pirmiausia turi remtis visų politinių partijų susitarimo pagrindu.

Diskusija dėl papildomų šaltinių gynybai atsinaujino blogėjant saugumo situacijai regione.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį Vyriausybėje šaukia parlamentinių partijų lyderių, atsakingų Seimo komitetų vadovų, krašto apsaugos bei finansų ministrų, Prezidentūros, Trišalei tarybai priklausančių profesinių sąjungų, verslo konfederacijų, nevyriausybinių organizacijų atstovų pasitarimą dėl tvaraus didesnio krašto apsaugos finansavimo artimiausiais metais.

Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų siekti 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.