LIETUVA IR LENKIJA SUTARĖ KARTU DUOTI ATKIRTĮ RUSIJOS MELUI

Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi permainų Rusijos užsienio politikoje nepriklausomai nuo to, kas bus šios šalies valdžioje.

Taip jie kalbėjo Rusijai rengiantis patvirtinti naują ministrą pirmininką vietoje atsistatydinusio Dmitrijaus Medvedevo ir svarstant konstitucinius pokyčius, kurie pakeistų šalies valdymo sistemą.

„Mes tikimės, kad tų vertybių, kurias Rusija deklaruoja (...) apie suvereniteto gerbimą, nesikišimą į kitų šalių santykius ir teisės viršenybę realybėje būtų paisoma nepriklausomai nuo to, kokie bus pokyčiai valdžioje“, – žurnalistams Vilniuje sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak jo, Lietuva pasirengusi bendradarbiauti su bet kokia Rusijos vyriausybe, tačiau „tai turi vykti pagal taisykles, pagal tarptautinius įsipareigojimus“.

„Tai yra svarbi sąlyga, kad santykiai pagerėtų ir būtų konstruktyvesni, – teigė ministras. – Kol kas jie tokie nėra ir belieka apgailestauti“.

Lenkijos ministras Jacekas Czaputowiczius (Jacekas Čaputovičius) sakė, kad pokyčiai Rusijos valdžioje yra suverenios valstybės reikalas, tačiau tikisi, jog Maskva galiausiai pradės paisyti tarptautinės teisės.

„Mes norėtumėme, kad ji (Rusijos pozicija) būtų labiau susijusi su tarptautinės teisės paisymu ir kad pasikeistų jos retorika“, – kalbėjo J. Czaputowiczius.

Atsistatydinus D. Medvedevo vadovaujamai Rusijos vyriausybei, prezidentas Vladimiras Putinas į jo vietą pasiūlė federalinės mokesčių tarnybos vadovo Michailo Mišustino kandidatūrą.

V. Putinas taip pat pasiūlė rengti referendumą dėl Rusijos konstitucijos pataisų, kuriomis būtų sustiprinti parlamento įgaliojimai.

L. Linkevičius sakė, jog tikisi, kad Rusija realizuos savo potencialą kartu kurti stabilumą pasaulyje, tačiau dabar Maskva „kuria konfliktus ir per tuos konfliktus daro įtaką kitiems regionams“.

„Tai ne tik Ukraina, Sakartvelas ar Padniestrė, bet ir Sirija, ir Libija“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Rusijos parlamentas ketvirtadienį turėtų pradėti svarstyti naujo ministro pirmininko kandidatūrą.

D. Medvedevas, nuo 2008-ųjų ketverius metus dirbęs prezidento poste, tikriausiai liks artimas Rusijos lyderiui ir taps V. Putino pavaduotoju Saugumo taryboje.

Sutarė kartu duoti atkirtį

Lietuvos ir Lenkijos užsienio reikalų ministrai sutarė dirbti kartu duodant atkirtį Rusijos bandymams „perrašyti istoriją“.

Pastaruoju metu Rusijos prezidentas V. Putinas kelis kartus yra pareiškęs, kad Lenkija yra atsakinga už kilusį Antrąjį pasaulinį karą.

„Mes tikrai neleisime taip lengvai falsifikuoti istorijos ir mūsų strateginiai komunikatoriai jau dabar bendradarbiauja ir duoda atkirtį tam melui, kuris, deja, vėl bandomas skleisti perrašant istoriją, atgaivinant Stalino įvaizdį kaip kažkokio teigiamo veikėjo, pateisinant Molotovo-Ribentropo paktą“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė L. Linkevičius.

Mes tikrai neleisime taip lengvai falsifikuoti istorijos.

„Šitoje vietoje dirbame glaudžiai ir efektyviai. Tą tęsime ir toliau“, – pridūrė jis.

Lenkijos ministras J. Czaputowiczius teigė matantis pavojų, kad šiemet minint 75-ąsias karo metines Rusija ir asmeniškai V. Putinas gali imtis primetinėti „netikrą istorijos versiją“.

„Sutarėme, kad ekspertai dezinformacijos srityje kalbėsis, kad kartu galėtume pasipriešinti toms grėsmėms“, – tvirtino jis.

Gruodį V. Putinas apkaltino galingąsias Vakarų valstybes ir Lenkiją prisidėjus sukurstant Antrąjį pasaulinį karą ir atkreipė dėmesį į įvairius susitarimus, jų pasirašytus su Vokietija iki konflikto pradžios 1939-aisiais.

V. Putinas taip pat sakė, kad 1939 metais sovietų pajėgos „į Lenkiją įžengė po to, kai Lenkijos valdžia neteko savo ginkluotųjų pajėgų kontrolės“.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) yra sakęs, kad V. Putinas tyčia meluoja, o taip siekiama nukreipti dėmesį nuo pastarojo meto Maskvos nesėkmių.

1939 metų rugpjūčio 23 dieną Vokietijos ir Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministrai pasirašė nepuolimo sutartį – vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą – ir slaptuosius protokolus.

Pagal juos, sovietai ir naciai Antrojo pasaulinio karo išvakarėse pasidalijo Baltijos šalis ir Lenkiją į įtakos sferas. Netrukus po pakto pasirašymo prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, jo metu Lietuva ir Lenkija buvo okupuotos.