„Tikimybė incidentų, susijusių su kariniais veiksmais, vykdomais prieš Ukrainą, ir taip pat Ukrainos veiksmais, vykdomais prieš Rusijos taikinius, išaugo. Ir to pavyzdį mes turime tiek incidentų su dronais Lietuvos teritorijoje, tiek Latvijos teritorijoje, Estijos, Suomijos, beje, atkreipsiu dėmesį, kad statistiškai daugiausia tokių incidentų yra Rumunijos teritorijoje. Dvigubai daugiau negu visose kitose valstybėse kartu sudėjus“, – BNS ketvirtadienį kalbėjo diplomatijos vadovas.
„Tai rodo, kad kariniai veiksmai tiesiogiai gali ir per mūsų sieną persikelti. Gali būti ir tokių operacijų, kurios įtraukia ir kaimyninių valstybių oro erdvę“, – pridūrė jis.
K. Budrys tiesiogiai neįvardino, ar ši pozicija skirta Ukrainai, pastaruoju metu suaktyvinusiai dronų atakas Rusijos teritorijoje.
„Pozicija, kurią išsakome, nebūtinai turi turėti konkretų vardą, pavardę kaip adresatą, bet kaip Lietuvos pozicija, ji tiesiog užfiksuota ir ji yra žinoma“, – sakė ministras.
Tuo metu prezidentas Gitanas Nausėda BNS perduotame komentare trečiadienį griežtai perspėjo „kariaujančias šalis Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.
Pasak jo, tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas.
BNS skelbė, kad Rusija kaltina Baltijos šalis oro erdvės suteikimu ukrainietiškų dronų antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą.
Šie kaltinimai reiškiami ukrainiečiams išplėtus dronų atakų geografiją gilyn į Rusijos teritoriją, o Lietuvoje, Latvijoje bei Estijoje fiksavus įvairius su Ukrainos dronais susijusius incidentus.
Baltijos šalių ir kiti NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į Baltijos šalis pateko po to, kai Rusija juos nukreipė nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.
Lietuvos ir Suomijos vadovai: dronų incidentai rodo oro gynybos sistemų stiprinimo svarbą
Vilniuje susitikę Lietuvos prezidentas G. Nausėda ir Suomijos vadovas Alexander'is Stubbas (Aleksandras Stubas) pabrėžia, kad pastarieji dronų incidentai, kai Baltijos valstybes ir Suomiją įskrenda nuo kurso nukrypę ukrainietiški dronai, primena oro gynybos stiprinimo svarbą.
„Mes privalome ir privalome tai daryti labai greitai – stiprinti tiek savo detekcinius pajėgumus, tiek ir gebėjimą numušti, kad tokie incidentai būtų iš karto užkardyti ir kad mūsų žmonėms nekiltų pavojų“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Lietuvos vadovas.
Mes privalome ir privalome tai daryti labai greitai.
Savo ruožtu A. Stubbas pabrėžė, kad modernizuojant oro gynybos sistemas svarbu pasinaudoti ir Kyjivo patirtimi.
„Karo metu dažnai pasitaiko šalutinės žalos, o ta, kurią matėme čia, Lietuvoje, ir Suomijoje, kai nuklydo dronai, yra akivaizdžiai rimta ir rodo, kad turime būti budresni bei modernizuoti savo oro gynybą, o geriausias būdas tai padaryti – pasinaudoti Ukrainos patirtimi“, – kalbėjo su valstybiniu vizitu Lietuvoje besilankantis Suomijos vadovas.
„Turime glaudžiau bendradarbiauti su Ukraina. Ir tai yra tai, ką darome mes visi, sąjungininkai, ypač rytiniame ir šiaurės rytiniame flange“, – pažymėjo jis.
Spaudos konferencijos metu G. Nausėda pabrėžė, kad kaip suverenios valstybės vadovas pirmiausia yra suinteresuotas, kad Lietuvos dangus būtų saugus.
„Kad jame neskraidytų spiečiai dronų į vieną arba į kitą pusę, o mes apsimestume, kad nieko čia nevyksta. Nes bet koks įskrendantis dronas į Lietuvos Respublikos teritoriją yra grėsmė. Nes mes iš pradžių net nežinome, iš kur jis yra atsiųstas, kur jis yra paskirtas skristi ir kokios yra šito drono intencijos“, – aiškino jis.
„Štai kodėl mūsų kariuomenė iš karto turėtų užsiimti tokio drono sunaikinimu. Ir man atrodo, kad yra daugiau negu akivaizdu, kad mūsų žmonių saugumas mums, kaip nepriklausomai valstybei, yra pirmaeilis uždavinys“, – pabrėžė Lietuvos vadovas.
Naujausi komentarai