LIETUVOS SEIMAS – SENJORŲ ROJUS

Tarp 141 šalies parlamentaro – 26 procentai pensininkų. Tai yra keturis kartus daugiau nei dirbančių senjorų vidurkis Lietuvoje. Nors garsiai apie tai niekas nekalba, bet siekis tapti Seimo nariu yra motyvuotas: senatvė bus skalsesnė.

Tarp 141 šalies parlamentaro – 26 procentai pensininkų. Tai yra keturis kartus daugiau nei dirbančių senjorų vidurkis Lietuvoje. Nors garsiai apie tai niekas nekalba, bet siekis tapti Seimo nariu yra motyvuotas: senatvė bus skalsesnė.

Įspūdingas procentas

Lietuvoje iš 1 mln. 319 tūkst. dirbančiųjų tik 7 proc. yra senjorai, tai yra gaudami užtarnautas pensijas tebedirba 100,7 tūkst. asmenų, vyresnių nei 60 metų. Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, pernai dirbo 31,1 tūkst. 65 metų ir vyresnių šalies piliečių.

Seime dirbančių pensininkų procentas bemaž keturis kartus didesnis nei šalies vidurkis. Tai yra iš 141 parlamentaro 37 jau gauna senatvės pensiją. Dar trys šios kadencijos parlamentarai (Irena Šiaulienė, Artūras Paulauskas ir Albinas Mitrulevičius) į pensiją išeis kitais metais.

Pagal "Sodros" skelbiamą lentelę, šiais metais pensininkių moterų amžius – 61 metai ir keturi mėnesiai, tai yra 2015 m. senatvės pensiją jau gauna moterys, gimusios 1954 m. nuo sausio 1 d. iki rugpjūčio 31-osios.

Šiemet pensininkais tapo vyrai, kuriems sukako 63 m. ir 4 mėnesiai, tai yra gimusieji 1952 m. nuo sausio 1-osios iki spalio 31 d.

2026 metais vyrų ir moterų pensinis amžius susilygins, visi, kuriems tuo metu sukaks 65-eri, taps pensininkais.

Sprendžiant iš dirbančių pensininkų skaičiaus parlamente, peršasi išvada, jog čia lygių galimybių įstatymas veikia labiau nei kurioje kitoje darbovietėje. Be to, siekiant Seimo nario mandato, kandidatams negalioja ne tik amžiaus cenzas, jiems nebūtinas aukštojo mokslo diplomas ir medikų pažyma apie psichinės sveikatos būklę.

Aktyvūs ir šiuolaikiški

Vyriausia Seimo narė, kuriai tenka garbė pradėti naujos kadencijos posėdį, yra medikė, konservatorė Vida Marija Čigrėjienė. Kitų metų spalį jai sukaks 80 metų. Parlamentarė Seime jau trečią kadenciją.

Nepaisant garbaus amžiaus, politikė labai aktyvi, per šiuos metus ji pateikė 90 teisės aktų projektų, iš kurių trečdalis – patvirtinta.

Palyginus su jos kolega, trejais metais jaunesniu Juzefu Kvetkovskiu (76 m.), šis parlamentaras pateikė tik 31 teisės akto projektą, iš kurių patvirtinti vos trys.

Į garbaus amžiaus senjorus pretenduoja Seimo nariai Arimantas Dumčius (75 m.), Bronius Pauža (74 m.), Benediktas Juodka ir Jonas Kondrotas (abu 72 m.), bendraamžiai – Bronius Bradauskas, Marija Aušrinė Pavilionienė ir Dalia Teišerskytė (visi 71 m.), Giedrė Purvaneckienė ir Ona Valiukevičiūtė (abi 70 m.).

Iš 37 Seimo senjorų beveik visi aktyvūs socialiniuose tinkluose, o 10 jų turi po savo internetinį portalą (taip pat V.M.Čigrėjienė, A.Dumčius, B.Vėsaitė). Tai tarsi liudija, kad pensinis amžius nėra nešiuolaikiškumo rodiklis.

Ką renka, tą turi

Vis dėlto apklausos rodo, jog piliečių pasitikėjimas Seimu labai menkas, ir tie antirekordai jau trunka ne vieną dešimtmetį. Ekonomistę Aušrą Maldeikienę stebina tokia rinkėjų pozicija.

"Pradėkime nuo to, kas tuos parlamentarus samdo. Kuo čia dėti Seimo nariai? Reikia paklausti žmonių, ar jie tikrai tokių Seimo narių nori, ir kodėl tuomet juos renka? O juos renka todėl, kad politikai kalba tai, ką žmonės nori girdėti. Atpažinti teisingus politikų kalbėjimus rinkėjui reikia didelio intelekto", – įsitikinusi A.Maldeikienė.

Esą rinkėjai vis dar neatskiria kandidatų, suvokiančių, kas yra tikrosios kompetencijos, padorumas, teisingumas, kurie nuoširdžiai supranta, kad negalima visko atiduoti vienai socialinei grupei prieš tai atėmus iš visų kitų.

"Norėčiau pamatyti nors vieną Seimo narį, kuris išties šneka apie politiką. O politika – tai yra kalbėjimas apie teisingumą, laisvę, lygybę, kai valstybiniai klausimai sprendžiami, remiantis poliniu diskursu, kai, nagrinėjant mokesčių problemą, aiškiai apibrėžiama, kas bus ta klasė, kuri mokės tuos mokesčius. Tačiau didžioji dauguma tų žmonių yra primityvūs. O Seimo nariai yra tokie, kokie yra jų rinkėjai", – dėstė A.Maldeikienė.

Nepavydėtina pozicija?

Pasak A.Maldeikienės, klausimas, kodėl garbaus amžiaus parlamentarai neturėtų dirbti Seime, beprasmis.

Esą kodėl gi jie turėtų iš šio posto pasitraukti, sukakus pensiniam amžiui, jei tauta būtent tokių asmenų toje pozicijoje pageidauja?

"Apie tai kaip tik dabar rašau savo naują knygą. Tad galiu pasakyti, ko iš jų tikimasi. Ogi to, kad jie nuolankiai priims patyčias. Iš jų daugiau nieko ir nelaukiama. Taigi žmogų renka į Seimą tam, kad iš jo tyčiotųsi. Parlamentarai su tuo susitaiko: "ramiai sėdėsiu ir neblogai uždirbsiu". Neypatingai daug, bet pakankamai", – savo nuomonę išreiškė A.Maldeikienė.

Senyvų parlamentarų viešų nusišnekėjimų politologas Lauras Bielinis nelinkęs sieti su jų amžiumi, bet su išsilavinimo ar kultūros trūkumu.

"Išsilavinimas ir kultūra nėra amžiaus rodiklis. Nesąmoningus projektus siūlo bei priiminėja ir jauni, ir seni politikai. Man daug labiau patiktų koks nors profesinis egzaminas tiems, kurie ruošiasi į Seimą, pavyzdžiui, teisės, politikos, etikos klausimais, kad parlamentaras suvoktų bent jau elementarius dalykus ir nepasiklystų tarp trijų pušelių", – mano L.Bielinis.

Politologas neatmeta tikimybės, kad dažni parlamentarų nusikalbėjimai yra ne profesionalumo stoka, o taktiniai žingsniai, siekiant atitraukti dėmesį nuo daug svarbesnių dalykų, siekiant suorganizuoti negatyvų balsavimą kažkokio jiems nepalankaus klausimo atžvilgiu, siekiant gerą pasiūlymą paversti niekiniu.

"Ar gera būti pensininku dirbant Seime? Juk jie gauna solidžią algą ir dar "Sodros" pensiją. Tačiau pasakysiu tik tiek: žmonės, nepavydėkite. Tie, kurie mano, kad sėdintieji parlamente nieko neveikia ir gauna gerus pinigus, vadovaujasi iliuzija. Patekęs ten žmogus patiria tokį stresą, kad tie keleri metai buvimo Seime gali kainuoti visą tolesnį jo gyvenimą. Nes įtampa nenutrūksta visas 24 valandas, konkurencinė kova tarp frakcijų, atidus žvilgsnis iš visuomenės pusės – visa tai sukuria tokio streso aplinką, kad geriau nepavydėkime jiems", – šįkart taip pasisakė politikus mėgstantis kritikuoti politologas L.Bielinis.

Parlamentarui pinigų nestinga

Seimo nario pareiginė alga (be priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą) siekia 2 531 eurą (8 741 litų) per mėnesį. Valstybės politikams mokamas priedas už ištarnautus metus nuo 1990 m. kovo 11 d. sudaro 3 proc. valstybės politiko pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 proc. pareiginės algos.

Be algos Seimo nariai dar gauna apie 700 eurų parlamentinėms išlaidoms. O tiems, kuriems priklauso, – ir senatvės pensiją.

Nuo šių metų pradžios, kai pradėtos grąžinti per krizę nukarpytos senatvės pensijos į 2009-ųjų lygį, tai palietė ir parlamentarus senjorus. Pastaruosius dvejus metus jų pensijos buvo sumažintos maksimaliai – 70 proc.

Kai sunkmečiu buvo nuspręsta apkarpyti dirbančių pensininkų pensijas, jos buvo nurėžtos pagal principą: kuo daugiau uždirbti, tuo didesnės pensijos dalies netenki.

Didžiausias kąsnis (70 proc.) buvo atimtas iš tų, kurių algos siekė 4 200 ir daugiau litų. Kadangi mėnesinis eilinio Seimo nario atlyginimas gerokai viršijo šią sumą, jų pensijos buvo apkarpytos maksimaliai.

Per krizę sumažintos valstybinės pensijos ir senatvės pensijos dirbusiems pensininkams, taip pat ir Seimo nariams, bus kompensuojamos iki 2018 metų pabaigos.