M. Adomėnas paaiškino užsienio politikos posūkio priežastis: ko siekia Kinija? | Diena.lt

M. ADOMĖNAS PAAIŠKINO UŽSIENIO POLITIKOS POSŪKIO PRIEŽASTIS: KO SIEKIA KINIJA?

Aktyvi ir trintis su Kinija sukėlusi Lietuvos politika Rytų Azijoje yra ne tik būdas stiprinti geopolitinį atsparumą, bet ir priemonė valstybei įsitvirtinti kaip žaidėjai tarptautinės politikos procesuose, sako užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.

Trečiadienį Seime vykusioje diskusijoje „Lietuvos užsienio politika: vertybės, strategija, perspektyvos“ viceministras komentavo, kodėl, ministerijos manymu, liberalios demokratijos Taivane ateitis Lietuvai yra svarbesnė nei ekonominiai ar politiniai santykiai su Kinija.

M. Adomėno teigimu, pastaruoju metu vis didesnį nerimą kelia ne tik Kinijos politinis ir ekonominis aktyvumas, tačiau ir Pekino pretenzijos pasauliui pateikti alternatyvą demokratiniam gyvenimo modeliui. Todėl, akcentuoja politikas, Taivano, kuriam Kinija vis dažniau drįsta grasinti ir karine galia, saugumo klausimas yra taip pat ir Lietuvos nacionalinio saugumo klausimas.

„Tie dalykai yra žymiai glaudžiau susiję nei gali atrodyti“, – trečiadienį sakė jis.

M. Adomėnas: buvome tikrai sunkių sprendimų akivaizdoje

Diskusijoje užsienio reikalų viceministras pažymėjo, kad Lietuvai apsisprendžiant stiprinti aktyvumą Rytų Azijoje bei deklaruoti paramą Taivanui, įtakos turėjo ir JAV užsienio politikos tendencijos. Jo teigimu, prieš priimant sprendimą dėl Lietuvos diplomatijos posūkio, svarstyta, kaip išlaikyti vis labiau su Pekinu konfrontuojančio Vašingtono dėmesį Lietuvai aktuliam geopolitiniam regionui.

Tai siekis sukurti alternatyvų vystymosi modelį demokratijai.

Be to, akcentavo jis, ypač nerimą kėlė ir tai, kad Kinija vis labiau save ėmė pozicionuoti kaip alternatyvą Vakarų palaikomam demokratiniam gyvenimo modeliui.

„Buvo ne tik Kinijos gyvybinių interesų jos kaimynystėje gynimas, ne tik Kinijos ekonominių ir politinių svertų plėtimas į trečiojo pasaulio šalis, bet ir bandymas pateikti alternatyvų pasaulio raidos modelį, kur įstatymo viršenybė demokratija, žmogaus teisės nebūtų raidos rodikliai. Kitaip tariant, tai siekis sukurti alternatyvų vystymosi modelį demokratijai“, – teigė M. Adomėnas.

„Buvome tikrai sunkių sprendimų akivaizdoje ir buvo priimti sprendimai, kad Lietuva turi mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos, kaip ekonominės rinkos ir tiekimo šaltinio, diversifikuotis Rytų Azijoje ir tuo pat metu stipriai įeiti į demokratijos, žmogaus teisių naratyvą – kitaip tariant, palaikyti demokratiją Taivane ir jo išlikimo perspektyvas“, – aiškino viceministras.

M. Adomėnas, kaip jau ne kartą yra sakęs Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, teigė, kad Lietuvos užimta vertybinė laikysena užsienio politikoje turi aiškiai apčiuopiamų pragmatiškumo elementų. Pasak jo, tik teise ir demokratinių valstybių solidarumu paremta tarptautinė sistema užtikrins esminius Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

„Mes kalbame ne tik apie solidarumą ir bendras vertybes, bet ir apie gyvybinį interesą. Nes tik pasaulis, kuriame laikomasi tarptautinės teisės normų ir kuriame gali išlikti Taivanas, kur sutelkiamas demokratinės bendruomenės solidarumas jam ginti – tai yra pasaulis, kuriame ir Lietuva gali tikėtis solidarumo nuo agresyvios ir vis agresyvėjančios Rusijos siekių“, – teigė M. Adomėnas.

Buvome tikrai sunkių sprendimų akivaizdoje ir buvo priimti sprendimai, kad Lietuva turi mažinti savo priklausomybę nuo Kinijos, kaip ekonominės rinkos ir tiekimo šaltinio.

Kartu jis pridūrė, kad Lietuvos sprendimas užimti „vertybinę poziciją“ Taivano atžvilgiu yra susijęs ir su siekiais atsverti Maskvos keliamas grėsmes.  

„Nereikia užmiršti, kad prieš metus, kai reikėjo tuos sprendimus atlikti, mūsų dar laukė rinkimai ir kritęs Putino populiarumas. Paprastai Rusijos avantiūros prasidėdavo, kai Putino populiarumas būdavo kritęs prieš kokius nors nacionalinius rinkimus. Ši situacija vertė priimti kertinius sprendimus, kaip konstruoti Lietuvos užsienio politiką“, – sakė viceministras.

Lietuva aktyvumu turi kompensuoti savo mažumą

M. Adomėnas iš ministerijos perspektyvos komentuodamas Lietuvos užsienio politikos perspektyvas akcentavo, kad šalis savo aktyvumu turi kompensuoti esamą mažumą. Esą tik tai Lietuvai padės pritraukti valstybės egzistavimui reikšmingą JAV dėmesį.

„Nedidelis žaidėjas gali formuoti aplinką aplink save, o net tik būti pasyvus įvykių stebėtojas. Pasitelkiant palyginimą iš fizikos – jeigu dalelei trūksta svorio, tai gali kompensuoti greitis, kuris (dalelei – ELTA) suteikia trūkstamą energijos laipsnį. Todėl Lietuva ėmėsi gana energingos politikos keliomis kryptimis“, – teigė M. Adomėnas.

Nedidelis žaidėjas gali formuoti aplinką aplink save, o net tik būti pasyvus įvykių stebėtojas.

„Tik tapdamui svarbūs dialoge dėl globalios demokratijos ateities, dėl demokratijų apsaugos kitoje pasaulio pusėje – Ramiojo vandenyno regione – mes galime laimėti strateginį dėmesį, kurio reikia mūsų saugumui užtikrinti“, – pridūrė jis.

Todėl, akcentavo politikas, šalies viduje kritikos susilaukusi Lietuvos pozicija dėl Taivano taip pat yra svarbus nacionalinio saugumo dėmuo.

„Taivano saugumo klausimas yra taip pat ir Lietuvos saugumo klausimas. Tie dalykai yra žymiai glaudžiau susiję nei gali atrodyti“ – teigė jis.

„Tos pastangos (aktyvumo Rytų Azijoje – ELAT) yra skirtos padidinti ir Lietuvos tiesioginį atsparumą, ir tapti veikėju didžiojoje lygtyje, kuri artimiausią dešimtmetį bus sisteminė konkurencija tarp demokratinio pasaulio ir kylančios Kinijos galybės“, – apibendrino M. Adomėnas.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS