Politikė kritiškai atsiliepia apie tai, kad, pasak jos, Lietuvai įdomios tik tarp ES ir Rusijos įtakų įstrigusios Rytų partnerystės valstybės. A. Maldeikienė ragina Vilnių aktyviau ir plačiau įsitraukti ir į kitų, nuo Lietuvos pasienio toliau esančių ES aktualių problemų sprendimą. Anot jos, tik taip Lietuva gali tikėtis, kad bus atsiliepta ir į jos nacionalinius interesus.

A. Maldeikienė itin griežta prezidentės Dalios Grybauskaitės vykdytos užsienio politikos atžvilgiu ir kritikuoja, kad ši nesuformulavo aiškių Lietuvos politikos ES atžvilgiu gairių.

Ekonomistė kategoriškai kalba ir apie Lietuvos ir Rusijos santykius. Ji pabrėžia, kad Lietuvos bendradarbiavimas su ekonomiškai nestabilia Rusija yra pirmiausia žalingas Lietuvai. Todėl, akcentuoja politikė, geriausiai neturėti nei politinių, nei ekonominių santykių su Maskva.

Pasak jos, didžiausias iššūkis Lietuvos nacionaliniam saugumui yra emigraciją bei korupciją lemiantis nesubalansuotas ekonominis ir socialinis valstybės organizavimo modelis. Užsienio politikoje, tvirtina A. Maldeikienė, pastaruosius devynerius metus taip pat vyravo panaši išbalansuota situacija.

„Aš esu už gerokai atviresnę Lietuvos užsienio politiką“, - tvirtina A. Maldeikienė ir pabrėžia, kad tapusi šalies vadove daugiau dirbtų su ES valstybėmis. Ji teigia, kad pirmiausia siektų Lietuvą įtvirtinti ne kaip virkaujančią išteklių prašytoją, bet kaip įdomią, į kitų valstybių interesus įsiklausančią bei idėjų turinčią šalį.

Ekonomistės nuomone, Lietuva privalo plėsti valstybių, su kuriomis intensyviai bendrauja ir kurioms gali padėti, spektrą.

„Mes turime situaciją, kai Lietuvos užsienio politika susiveda į vieną ar pusantro klausimo - tai yra konfliktavimas su Rusija ir iš dalies Rytų partnerystės problemos“, - sakė A. Maldeikienė. Pasak jos, užsienio politikos susiorientavimas tik į šiuos klausimus nėra labai perspektyvus, nes ES yra kur kas daugiau svarbių problemų. Politikė išskyrė pabėgėlių problemą, kurioje Lietuva turėtų būti aktyvesnė.

Euroatlantiniai santykiai

Kalbėdama apie euroatlantinėje erdvėje tvyrančias ES ir JAV trintis, A. Maldeikienė tvirtino, kad Lietuva turėtų ieškoti balanso. Tačiau, pabrėžė ekonomistė, būtina atsiminti, kad Lietuva gyvena Europoje.

„Mes esame Europos Sąjungos nariai ir mes visada turėtume atsižvelgti į savo partnerių Europos Sąjungoje interesus. Tuo aš labai nuoširdžiai tikiu“, - pabrėžia politikė ir euroatlantinių ginčų fone ragina nepamiršti, kad ketvirtį Lietuvos biudžeto sudaro ES skiriamos lėšos.

Europa mums sukuria ekonominę gerovę, pagrindinės eksporto rinkos yra Europos Sąjungoje, vardina A. Maldeikienė ir teigia, kad tai labai svarbūs faktai priimat bet kokius sprendimus užsienio politikoje.

Visgi saugumo problemas ekonomistė išskiria kaip atskirą klausimą. Pasak jos, užtikrinant karinį saugumą alternatyvų JAV nėra. Todėl politikė ragino ieškoti konkrečių iniciatyvų, galinčių atkreipti didesnį JAV dėmesį į Lietuvą.

Vienas iš A. Maldeikienės siūlymų - siekti paversti Klaipėdos uostą strateginės reikšmės objektu Jungtinėms Valstijoms. Mums reikia pasistengti būti Amerikai įdomiems ir mes galime būti tokie įdomūs, jei sugebėsime juos įtikinti Klaipėdos uosto strategine reikšme, samprotavo ekonomistė.

Galiausiai ekonomistė pernelyg nesureikšmino ekonominių ir politinių nesutarimų tarp JAV ir ES. Juos ir prieštaringai vertinamą D. Trumpo politiką A. Maldeikienė aiškino kaip natūralų ekonomikos ciklo etapą.

Mūsų didžiausias užsienio politikos pasiekimas, kad mes neturime užsienio politikos su Rusija.

Pasak jos, jei ne D. Trumpas, tai bet kuris kitas tapęs JAV prezidentu anksčiau ar vėliau būtų ėmęsis protekcionistinės politikos.

„Trumpas yra naujo protekcionistinio pasaulio veidas. Nebūtų Trumpas - būtų kažkas kitas“, - tvirtino politikė ir akcentavo, kad neverta jo, kaip valstybės vadovo, kritikuoti.

A. Maldeikienė, kalbėdama apie euroatlantinius santykius, akcentavo, pasak jos, tarp Lietuvos politikų ir apžvalgininkų dažnai užmirštamą Kinijos veiksnį.

Ekonomistė kritikavo Lietuvos valdančiuosius, kad šie deda daugiau pastangų pritraukti Kinijos, o ne JAV investicijas į šalį.

Tai A. Maldeikienė įvertino ganėtinai skeptiškai. Pasak jos, ekonominis bendravimas su Kinija turi būti priimamas kartu su visomis iš to kylančiomis politinėmis rizikomis. Politikė akcentavo savo politinėje programoje pabrėžtas tezes, kad santykius su Kinija plėtoti galima tik nepamirštant demokratijos klausimų ir to, jog Vakarų didžiosios valstybės į Kinijos didėjančią įtaką ir jos ekonominį skverbimąsi į Rytų Europos valstybes žiūri labai atsargiai.

Santykiai su Rusija

Pasak A. Maldeikienės labai gerai, kad šiandien Lietuva neturi jokios politikos su Rusija.

„Mūsų didžiausias užsienio politikos pasiekimas, kad mes neturime užsienio politikos su Rusija“, - akcentavo ekonomistė ir tai argumentavo tuo, kad ekonominiai santykiai su šia valstybe Lietuvai yra nenaudingi.

Anot jos, rizikos dėl plėtojamų Lietuvos ir Rusijos santykių pirmiausia kyla ne tik dėl imperinio Rusijos siekio susigrąžinti anksčiau turėtas teritorijas, bet ir dėl ekonominio šios valstybės neapibrėžtumo.

Politikė teigė, kad Rusijos ekonomika yra labai nestabili, pastatyta ant molinių kojų. Tai, pasak jos, kelia nuolatines grėsmes Lietuvai.

„Mums ekonomiškai Rusija yra visiškai nereikalinga. Visokie matijošaičiai su savo verslais - tai yra jų problemos. Lietuvai tai kainuoja labai daug“, - Rusijos rinkose dirbančių Lietuvos verslininkų interesus apibendrino A. Maldeikienė.

Ekonomistė rinkimų programoje akcentuoja, kad Lietuvos santykiai su Rusija turi būti Europos Sąjungos užsienio politikos dalimi. Labai panašiai santykius su Rusija apibendrina potencialus A. Maldeikienės konkurentas 2019 m. prezidento rinkimuose - diplomatas Vygaudas Ušackas. Jis ne kartą viešai deklaravo poziciją, kad su Rusija reikia bendrauti tose srityse, kurias leidžia ES bendravimo su Rusija principai.

Tačiau, nepaisant to, A. Maldeikienė kaltino V. Ušacką deklaracijų apie politiką su Rusija aptakumu ir nuogąstavo, kad jis būsimuose prezidento rinkimuose santykių atnaujinimo su Rusija kortą gali nesąžiningai išnaudoti, siekdamas pritraukti politikoje nesusigaudančius rinkėjus.

D. Grybauskaitės politikos vertinimas

Prezidentė D. Grybauskaitė, pasak politikės, užsienio politikoje sukūrė tikrą chaosą. Pastaruosius devynerius D. Grybauskaitės vykdytos užsienio politikos metus A. Maldeikienė vertino labai kritiškai ir stebėjosi tarptautiniu šalies vadovės autoritetu.

Politikė kaltino prezidentę nenuoseklumu ir nepagrįstu politinių pozicijų kaitaliojimu. Anot jos, taip ir liko neaišku, kodėl D. Grybauskaitė keitė Lietuvos pozicijas politikos Rytų partnerystės valstybių atžvilgiu, kodėl nenorėjo susitikti su JAV prezidentu Baraku Obama, kodėl, pasak jos, nuo pat pradžių nerėmė išlaidų šalies gynybai didinimo.

„Jos politika - neturėti politikos“, - griežtai apibendrino A. Maldeikienė ir reiškė pretenzijas, jos nuomone, nesąžiningai ir nedirbančiai Lietuvos žiniasklaidai, kad ši per visą laiką neuždavė prezidentei esminių klausimų.

******

Prezidentės Dalios Grybauskaitės antrajai kadencijai einant į pabaigą, naujienų agentūra ELTA pristato apie savo pretenzijas dalyvauti oficialiai pareiškusių ar tą dar daryti ketinančių politikų užsienio politikos vizijas.

Potencialiais kandidatais dalyvauti 2019 m. prezidento rinkimuose laikomi politikai ir visuomenininkai deklaravo, jų nuomone, svarbiausias Lietuvos politikos su ES, JAV ir Rusija gaires, aptarė svarbiausias nacionalines grėsmes, kurios šiuo metu kyla Lietuvos nacionaliniam saugumui bei tai, kaip jie vertina beveik dešimtmetį trukusį prezidentės D. Grybauskaitės vadovavimą šalies užsienio politikai.