„Mūsų nuostata yra tokia – jeigu NATO imsis organizuoti pratybas, tai mes tikrai turėtume dalyvauti. Kai kalbu apie NATO, kalbu ir apie JAV“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.
Praėjusią savaitę užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sakė, kad Lietuva turėtų apsvarstyti dalyvavimą karinėse pratybose Grenlandijoje.
Apie tai jis kalbėjo, kai karius trumpam laikui saloje dislokavo kai kurios Europos šalys, pabrėžusios, kad reaguoja ne į JAV, o į Rusijos ir Kinijos keliamą grėsmę Arkties regione.
Anot D. Matulionio, ši pozicija neprieštarauja jo išsakytai.
„Ministro pozicija neprieštarauja pačiai idėjai. Arkties saugumas yra svarbus“, – kalbėjo patarėjas.
„Nesakyčiau, kad turėtume laviruoti, bet mes turėtume visur pasisakyti ir pasisakome, kad dialogas tarp JAV ir Danijos yra labai svarbus ir yra įmanoma pasiekti sprendimus. (...) Grenlandija yra autonominė Danijos dalis, ir mes, kaip maža valstybė, mes suprantame tarptautinės teisės svarbiausius principus“, – sakė jis.
Anot patarėjo, geriausias įtampos tarp Danijos ir JAV sprendimas būtų papildomų amerikiečių pajėgų dislokavimas Grenlandijoje.
„Danija pasiruošusi įsileisti bet kokias pajėgas, bet kokio dydžio pajėgumus. Taip pat ir tas vadinamas Aukso kupolas oro gynybos irgi galėtų būti vykdomas nekeičiant Grenlandijos statuso“, – sakė D. Matulionis.
Jis pabrėžė, jog Danija ir JAV yra Lietuvai brangios šalys, tačiau ragino suprasti, jog be Amerikos paramos Europos saugumas tampa pažeidžiamas.
Tuo metu Danija, anot pareigūno, buvo viena pirmųjų pripažinusių nepriklausomybę atkūrusią Lietuvą, vienu metu bene vienintelė rėmė šalies įstojimą į NATO.
„Tikrai norėtume, kad tas būtų išspręsta dialogo būdu, nekeičiant statuso, tas yra turbūt svarbiausia“, – sakė prezidento patarėjas.
D. Matulionis pabrėžė, kad JAV susirūpinimas saugumu suprantamas Rusijai stiprinant pozicijas Arkties regione.
„Rusija, aišku, suinteresuota toliau plėtoti savo išteklius Arkties regione ir užtikrinti tam tikrą geopolitinę atsvarą būtent šiaurėje. Ir tas amerikiečių susirūpinimas yra visiškai suprantamas“, – nurodė jis.
„Mes turėtume nepamiršti, kad būtent šiaurinėje Kolos pusiasalio pusėje yra strateginis branduolinis ginklas dislokuotas – Šiaurės laivynas Rusijos. Ir tai yra trumpiausias atstumas iki JAV, todėl grėsmė iš Rusijos kyla būtent per šiaurę, per Arktį“, – pridūrė D. Matulionis.
Jis tikino neabejojantis, jog JAV susidūrus su grėsmėmis, padėtų visas Aljansas.
„Manau, kad jeigu Amerikai būtų tikrai blogai, tai NATO šalys prisidėtų visomis įmanomomis priemonėmis, kaip kad ir mes esame įsitikinę, kad esant eskalacijai mūsų regione, Amerika netylės ir tikrai irgi imsis atitinkamo atgrasymo ir gynybos veiksmų“, – nurodė patarėjas.
Paklaustas, ar su NATO sąjungininkėmis nereikėtų pasirašyti naujų dvišalių sutarčių su įsipareigojimais gynybai, D. Matulionis akcentavo, jog NATO ir ES dar tikrai nereikia laidoti.
„Tikrai mes NATO ir ES nelaidojame, viskas tvarkoje, NATO stiprina toliau pajėgumus ir visi tie regioniniai planai, kurie, lyginant su tuo, kas buvo prieš kokius 5–6 metus, jie yra smarkiai pasikeitę“, – aiškino jis.
„Noriu pabrėžti: Amerika buvo, yra ir liks mūsų strateginis partneris, nuo kurio priklauso ne tik Lietuvos, bet visos Europos saugumas“, – pridūrė patarėjas.
BNS rašė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) šią savaitę paskelbė nuo vasario įvedantis 10 proc. muito tarifą visoms importuojamoms prekėms iš minimų aštuonių Europos šalių.
Nuo birželio muitus jis žada padidinti iki 25 proc. ir žada juos taikyti tol, kol bus „pasiektas susitarimas dėl visiško ir visapusiško Grenlandijos įsigijimo“.
Naujausi komentarai