Merų atlyginimai kelia diskusijas: nori tūkstančiais didesnių algų Pereiti į pagrindinį turinį

Merų atlyginimai kelia diskusijas: nori tūkstančiais didesnių algų

2026-05-05 14:40

Merai prašo gerokai – tūkstančiu ar dviem – didinti jų algas. Sako, dabartiniai atlyginimai nebemotyvuoja, nes mažiausių savivaldybių merai uždirba iki 3000 eurų. Savivaldybių asociacija prašo merų algas sulyginti su Seimo narių atlyginimais. Tačiau Vyriausybėje svarstoma vietoje merų norimų tūkstančių pridėti 200–300 eurų. Merai neslepia, kad tai nuvilia, ir jau yra svarstančių mesti darbą dėl per mažos algos. Primenamas ir posakis: „Pigi valdžia – brangiai kainuoja.“


<span>Merų atlyginimai kelia diskusijas: nori tūkstančiais didesnių algų</span>
Merų atlyginimai kelia diskusijas: nori tūkstančiais didesnių algų / magnific.com nuotr.

Paklausėme vilniečių, kokią algą, jų nuomone, turėtų gauti Vilniaus meras.

„Kokius 5000. Maždaug. Jau, sakyčiau, turėtų užtekti jam. Aišku, aš tiek neuždirbu, bet tokiose atsakingose pareigose nėra tiek ir daug“, – svarstė vyras.

„Jūs iš pradžių pasidomėkite, kokias žmonės gauna pensijas, o ne tai, kiek merui mokėti. Jis vis tiek ubagas nebus, tai viskas tvarkoje“, – sakė gyventojas.

„Gal apie 3500–4000. Čia nėra alga 4000 labai blogai, ar aš klystu?“ – svarstė praeivis.

Neklysta – Vilniaus meras dabar uždirba apie 4000 eurų į rankas. Tai 2,5 karto daugiau už vidutinį šalies atlyginimą.

„Aš tikrai negyvenu tuo, kokiomis darbo sąlygomis aš dirbu ir ką reikėtų keisti, kad jas gerinčiau“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Tačiau mažiausių savivaldybių merai uždirba gerokai mažiau. Sako, kad algos nebemotyvuoja.

„Tas 2900 eurų „į rankas“, kai meras neturi darbo stažo, nebėra tai, kas po metų bent pusę kolegų motyvuotų dirbti toliau“, – teigė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.

Merai sako, kad su jų algomis yra ir kitų keistenybių. Pavyzdžiui, po paskutinės reformos merams nebeskaičiuojamas stažas.

„Reglamentavimą visada galima peržiūrėti. Paskutinį kartą, kai savivaldos modelis keistas prieš ketverius metus, keistų dalykų atsitiko – dingo stažo skaičiavimas ir kitos smulkmenos“, – aiškino V. Benkunskas.

Merai negali būti skatinami priedais prie algos, jiems nemokama už viršvalandžius. O jie, kaip sako Ukmergės meras, yra nuolatiniai.

„Pavyzdžiui, aš asmeniškai šešerius metus nebuvau atostogų. Aš, pavyzdžiui, namo grįžęs dar atrašinėju „Messenger“ kokias 2–3 valandas. Jei nespėju pašto perskaityti, paštą paskaitau. Vaikus užauginau, dabar galiu atsiduoti Tėvynei“, – teigė Ukmergės rajono meras Darius Varnas.

Prieš mėnesį Ukmergėje oficialiai pradėjo veikti Lietuvos kariuomenės divizija. Renginyje savaitgalį dirbo visi Ukmergės vadovai. Meras sako – niekas papildomo atlygio už tai neprašė, bet tai nėra normalu.

„Mes taip esame susitarę, bet realiai taip neturėtų būti. Jei administracijos darbuotojas dirba savaitgalį, jis gauna papildomas išeigines arba dvigubą apmokėjimą“, – aiškino D. Varnas.

Dabar Ukmergės mero alga irgi apie 3000 eurų.

Meras turėtų uždirbti 4000–5000 į rankas – tai tikrai.

„Meras turėtų uždirbti 4000–5000 į rankas – tai tikrai“, – sakė D. Varnas.

Savivaldybių asociacija parengė siūlymą Vyriausybei – merų algas sulyginti su Seimo narių algomis, kurios prasideda nuo 4000 eurų.

„Mažiausių savivaldybių merai gauna eilinio Seimo nario užmokestį, o didesnių savivaldybių merų atlyginimai prilygsta, pavyzdžiui, Seimo frakcijos seniūnui ar komiteto pirmininkui“, – teigė M. Varaška.

Merai norėtų tūkstančiu ar dviem tūkstančiais didesnės algos. Vyriausybėje svarstoma merų algas kelti 200–300 eurų.

„Kalbant apie merų darbą, jie yra renkami tiesiogiai, atsakomybės yra begalinės. Ypač dabar, kai pakeitė modelį ir jie nebėra tarybų vadovai – praktiškai atsako už viską. Tad kyla klausimų, ar tikrai tas atlyginimas yra adekvatus“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

Siūlymas kelti algas keliais šimtais eurų, kai prašoma tūkstančiais, merus nuvilia.

„Matome situacijas, kad kai kurie ministrai ar premjerai galėtų ir negauti darbo užmokesčio, nes kai kurių žmonių tikslas patekti į valdžią yra dėl kitų naudų“, – teigė M. Varaška.

Merai sako, kad jei taip ir bus palikta, ateityje gali trūkti norinčių eiti šias pareigas.

Panašiai kalba ir Pramonininkų konfederacijos vadovas – anot jo, ne vienas atvejis, kai rajonuose norėta statyti gamyklas, bet savivaldybėse pritrūko noro arba žinių priimti investicijas.

„Daugelis merų bijodavo prisiimti didesnes investicijas, nes tam reikia ruošti infrastruktūrą – sklypus, dujas, elektrą. Ir daug kas atsisakydavo, nes arba neturėdavo tam žinių, arba pakankamai lėšų“, – aiškino Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Pigi valdžia – brangiai kainuoja“, – taip prieš kelerius metus sakė Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, raginęs kelti algas merams. Vėliau jam pačiam teko stoti prieš teismą.

Čekiukų skandalai parodė – net ir merai klastojo ataskaitas, kad prie algos neteisėtai prisidurtų šimtą kitą eurų.

„Krečiantys čekiukų skandalai suponuoja, kad prie mero atlyginimo daugeliui reikia ieškoti, kaip prisidurti, gal net pragyventi sunku. Ir tokiu būdu gal ne visi kompetentingi žmonės ateina į tuos merus“, – sakė V. Janulevičius.

Žmonių renkamas meras laikomas pagrindiniu savivaldybės vadovu, tačiau pagal algas taip neatrodo.

Pavyzdžiui, Vilniuje Šilumos tinklų ir „Vilniaus vandenų“ vadovai uždirba beveik du kartus daugiau už merą. Net vicemerai ir administracijos direktoriai uždirba daugiau už merą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų