– Kaip partijų susitarimas paskatins jaunų žmonių norą turėti vaikų?
– Iš tikrųjų tema yra labai aktuali. Nereikia aiškinti jos aktualumo, nes galime žiūrėti į skaičius. Gimstamumo rodikliai nuosekliai mažėja ir turime antirekordą 2025 metais, kai Lietuvoje gimė 17,5 tūkstančio kūdikių. Akivaizdu, kad tokie demografiniai rodikliai neleidžia mūsų visuomenei atsinaujinti. Tie skaičiai turėtų būti gerokai didesni – dvigubai ar net daugiau didesni. Suprantant problemą, reikia sutarimo. Politinės manifestacijos, pareiškimai ar susitarimai savaime gimstamumo nepadidins. Tačiau tai gali būti kryptis, dėl kokių priemonių mes, kaip valdžios atstovai, rinkti žmonių, susitariame, kad jos galėtų paskatinti šeimas norėti susilaukti vaikų. Žinoma, situacija yra sudėtinga ir kompleksinė. Vien ekonominėmis paskatomis turbūt nepaskatinsime, nes jos kartais veikia trumpai arba nesukelia ryškaus gimstamumo šuolio. Galime didinti išmokas gimus vaikui, įvairias vaiko priežiūros išmokas ir panašiai, tačiau ne vien ekonominiai dalykai tai lemia.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Paskutiniai tyrimai rodo, kad net 40 procentų apklaustų jaunų žmonių neplanuoja ir net nenori turėti vaikų. Ką tai sako ir kaip tai būtų galima keisti?
– Tai rodo, kad prioritetai, vertybės ir gyvenimo stilius gerokai pasikeitė. Dažniausiai tai siejama su aukštesniu pragyvenimo lygiu, kai žmogus gali sau daugiau leisti – keliauti, sportuoti, gyventi aktyvų gyvenimą. Tuomet šeima ir vaikai atsiduria antrame plane. Prioritetu tampa asmeninis gyvenimas, kelionės, geras laikas, o kartais žmonės labiau nori augintinio nei kūdikio šeimoje. Tai yra vertybinis pokytis. Galime moralizuoti ir aiškinti, tačiau problemą turime suvokti visuotinai. Jei gimstamumas išliks toks mažas, mes kaip visuomenė ir tauta tiesiog nyksime. Tą klausimą reikės spręsti kitais būdais.
Pasiūlymų yra daug, gal net per daug, todėl reikia kompleksiškai susitarti, kas veikia, o kas neveikia.
– Sakote, kad dabar matote daug padrikų siūlymų ir rezoliucijų, tačiau ne realius Vyriausybės veiksmus. Ko konkrečiai tikitės iš Vyriausybės ir kas neįtiko dabartiniams siūlymams?
– Manau, kad visos priemonės yra geros, tikslas yra teisingas. Tačiau kai priemonių labai daug ir jų mastas didžiulis, reikia susitarti, kas iš tiesų veikia. Vieni siūlo didinti išmoką gimus vaikui, kiti – vaiko priežiūros išmokas, kurios mokamos kiekvieną mėnesį auginant vaiką. Dar kiti kalba apie vadinamųjų lubų didinimą. Tai aktualu žmonėms, darantiems karjerą, nes išėjus motinystės ar tėvystės atostogų jų gaunamos išmokos būna gerokai mažesnės, nei iki tol turėtas atlyginimas. Pasiūlymų yra daug, gal net per daug, todėl reikia kompleksiškai susitarti, kas veikia, o kas neveikia.
– Buvo ir jūsų kolegės Jūratės Zailskienės nacionalinės diskotekos idėja.
– Tų idėjų tikrai yra daug. Kai kurios sulaukia ažiotažo visuomenėje. Žmonės klausia, ar čia grįžtame į gegužines ir „vakaruškas“, ir kaip tai gali paveikti gimstamumą. Tačiau nereikėtų nuneigti, kad jaunų žmonių, taip pat ir brandesnio amžiaus žmonių, galinčių susilaukti vaikų, socialiniai ryšiai šiandien daugiausia grindžiami socialiniais tinklais ir telefonais. Matome, kad net kavinėse ar gatvėse visi eina su telefonais rankose, o gyvo bendravimo trūksta. Todėl ministrės pasiūlymas labiau orientuotas į santykių mezgimą. Telefonais santykiai taip pat mezgami, tačiau jie nebūtinai virsta šeimomis ir noru turėti vaikų.
Naujausi komentarai