Šį trečiadienį registruotą nutarimo projektą ministerija prašo svarstyti artimiausiame Vyriausybės posėdyje.

Kaip teigiama projekte, papeikimo M. Kairiui ministerija siekia dėl pluošto teisės aktų nuostatų pažeidimų, tarp jų – Vidaus tarnybos statuto, viešuosius pirkimus, biudžetinių įstaigų veiklą ir viešąjį administravimą reglamentuojančių įstatymų.

Pasak ministerijos, nuobaudos siekiama, be kita ko, atsižvelgus į teisingumo ministro Rimanto Mockaus šių metų gegužės 5-ąją sudarytos komisijos M. Kairio galimam nusižengimui ištirti išvadą, kuri pateikta birželio 30-ąją.

Komisija, anot teikimo, vertino ministerijos vidaus audito pranešimą R. Mockui apie Kalėjimų tarnybos vadovo neefektyvų įstaigos veiklos organizavimą, neracionalų ir netaupų lėšų panaudojimą bei patvirtino M. Kairio pažeidimus.

Su R. Mockumi ir M. Kairiu BNS trečiadienį susisiekti nepavyko.

Kaip rašė BNS, teisingumo ministras birželio pirmoje pusėje įvardijo M. Kairį ir Kalėjimų tarnybos kanclerę Ligitą Valalytę atsakingais už Šiaulių kalėjimo konkurso sąlygų parengimą ir pirkimo organizavimą.

R. Mockus tuomet teigė pagal pačios Kalėjimų tarnybos pareigūnų ir profsąjungų pateiktus skundus inicijavęs tris tyrimus dėl galimo tarnybos vadovų piktnaudžiavimo, aplaidaus pareigų vykdymo ir administracinio neūkiškumo.

Savo ruožtu Kalėjimų tarnyba tvirtino, kad už pirkimo sąlygų rengimą nėra atsakingas vienas konkretus asmuo ir tai yra bendro darbo su Centrine projektų valdymo agentūra rezultatas.

Lietuvos apeliacinis teismas birželio pradžioje Kalėjimų tarnybai nurodė nutraukti Šiaulių rajone planuojamo naujo kalėjimo statybos ir valdymo konkursą, rengtą viešosios ir privačios partnerystės būdu.

Tokį sprendimą teismas priėmė nagrinėdamas pirkimo nelaimėjusios bendrovės „DG VPP vystymas“, veikiančios įmonių grupėje su „MG Grupe“ ir „Darnu group“, skundą.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad konkurso sąlyga, pagal kurią vertinamas energinio naudingumo kriterijus, gali būti subjektyvi, neatitinka Viešųjų pirkimų įstatymo, nepagrįsta ekonomine nauda ir todėl yra neteisėta.

Kalėjimų tarnyba tvirtino vertinanti galimybę skųsti tokį sprendimą kasacine tvarka, nes vykdydama pirkimą besivadovavusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 metais suformuota praktika, be to, „DG VPP vystymas“ teismui neginčijęs pirkimo sąlygų teisėtumo.

BNS skelbė, kad pagal konkurso sąlygas privatus partneris už 47,5 mln. eurų Malavėniukų kaime, Šiaulių rajone, turi pastatyti ir 15 metų valdyti apie 16 tūkst. kvadratinių metrų ploto laisvės atėmimo įstaigą, kurioje kalėtų maždaug 400 nuteistųjų.

Iš viso per projekto laikotarpį privačiam partneriui būtų išmokama 56,6 mln. eurų.

Šio konkurso rezultatus skundė visos jo nelaimėjusios bendrovės, nesutikusios su sprendimu laimėtoju pripažinti investicijų bendrovės „Nter“ fondo valdomą įmonę „Spi 1“.