„Baltarusijos siekiai yra numanomi, kai kurie labai konkretūs ir žinomi, nes matėme tuos siekius iškeltus pokalbiuose su JAV“, – LRT radijui trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Pirmas uždavinys – pakeisti, sakant tiesmukai, nulaužti Europos Sąjungos politiką, kurios ji laikosi Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu, tai yra tarptautinės izoliacijos politika ir nesikalbėjimo su režimu politika“, – kalbėjo jis.

Pasak K. Budrio, Bendrija tokios politikos laikosi dėl 2020 metais vykusių prezidento rinkimų Baltarusijoje, masinių žmogaus teisių pažeidimų, pagalbos Rusijai vykdant agresiją Ukrainoje.

„Vien jau tai, kad išeini politiniu-diplomatiniu lygiu kalbėtis, reiškia, kad tas žingsnis jau žengtas, paskui jį ateina visi kiti žingsniai – tiek dėl Baltarusijos vietos tarptautinėse organizacijose, tiek dėl įvairių susitarimų tolesnio likimo, tiek bendrai dėl Baltarusijos vietos pasaulyje“, – sakė ministras.

„Jau matome, kaip (Aliaksandras – BNS) Lukašenka sėkmingai išnaudoja jau vykstančius pokalbius su JAV administracija“, – teigė jis.

Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, Minskas siekia, kad būtų panaikintos ir europinės sankcijos, kurios „ekonomiškai ir finansiškai jiems labai skausmingos“.

„Dėl to pasirinko Lietuvą kaip taikinį, bet nemanau, kad tai vien apie Lietuvą klausimas, tai ES klausimas“, – sakė K. Budrys.

„(Baltarusija – BNS) bando šantažu, tokiu brutaliu banditišku, bando tą mūsų nuostatą ir politiką pakeisti“, – pridūrė jis.

Pasak K. Budrio, Lietuva ir taip turi „ne vieną, ne du ir ne tris“ kanalus, kuriais su Minsku apsikeičiama pozicijomis.

Ministro teigimu, kelios ES šalys turi „vieną ar kitą kontaktą“ su Minsku, peržiūri savo politiką, tačiau jos nėra „toje pačioje stovykloje“ su Lietuva, kalbant kaip matoma Europos saugumo architektūrą.

„Aš išvis nežinau, kaip mes vis dar vienoje valtyje esame su tomis šalimis. Bet iš Lietuvos pusės toks pozicijos pasikeitimas, išėjimas į kontaktą, būtų labai didelis posūkis“, – sakė K. Budrys.

Aš išvis nežinau, kaip mes vis dar vienoje valtyje esame su tomis šalimis.

„Išjudini vieną akmenuką, tada judini visą domino“, – teigė ministras.

Anot jo, Lietuva šalies viduje turėtų turėti vieningą poziciją Minsko atžvilgiu, tačiau ministras pastebi skaldymosi, o tokie signalai eina ir iš valdančiosios koalicijos partnerių.

„Taip, ir tai, kad pirmas, kas sureaguoja į įvairiausias siunčiamas žinias iš Baltarusijos režimo, suprantama, kad ir tokiais provokatyviais tikslais, neva su draugiška intonacija, ir tai, kad mes iš karto reaguojame ir viduje sukeliame įtampą ir lūkestį, žinoma, kad tai nepadeda“, – kalbėjo K. Budrys.

„Mūsų nuoseklumas ir vieninga laikysena labai svarbi“, – pridūrė jis.

Lietuvos sprendimą uždaryti pasienio punktus su Baltarusija ir užsienio reikalų ministro veiksmus ne kartą kritikavo valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Kaip rašė BNS, dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuvai uždarius pasienio punktus su Baltarusija, o šiai neišleidžiant Lietuvos vilkikų iš šalies, Minskas siekia konsultacijų užsienio reikalų ministrų lygiu.

Dėl kontrabandinių balionų grėsmės Lietuva buvo maždaug trims savaitėms uždariusi sieną su Baltarusija, tačiau argumentuodama pagerėjusia situacija, nusprendė ją atverti dešimčia dienų anksčiau nei planuota. Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktų veikla atnaujinta nuo ketvirtadienio vidurnakčio.

Reaguodamas į uždarytą sieną Minskas uždraudė šalyje esantiems Lietuvos vilkikams grįžti į šalį, kol ji nebus atverta. Nepaisant atnaujinto dviejų pasienio punktų darbo, Minsko režimas neleidžia vilkikams grįžti į Lietuvą.

Lietuvos politikai kontrabandinių balionų įskridimus vadina hibridine Minsko ataka.

Dėl kontrabandinių balionų spalio ir lapkričio mėnesiais stabdant Vilniaus bei Kauno oro uostų darbą buvo paveikti 36 tūkst. keleivių planai ir atšaukti arba į kitus oro uostus nukreipti 249 skrydžiai.