Tokias Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas inicijavo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, joms rugsėjį po pateikimo pritarta Seime.
Kaip teigiama Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengtoje išvadoje Seimui, kuriai pritarė Vyriausybė, siūloma atsisakyti nuostatų, susijusių su ribojimais dirbti studijuojantiems užsieniečiams, nes Ministrų kabinetas jau yra pateikęs Seimui atskirą įstatymo projektą, kuriuo be kita ko siūloma įtvirtinti darbo apribojimus studijų pagrindu leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, siekiant užkirsti kelią praktikoje pasitaikančiam piktnaudžiavimui.
Įtvirtinant reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, pragyvenusiems šalyje penkerius metus ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi, anot išvados rengėjų, turėtų būti susiaurintas asmenų, kuriems taikomos išimtys, ratas.
„Nustačius įstatymo projekte siūlomą tokį platų išimčių ratą užsieniečių, kuriems nebūtų taikomas lietuvių kalbos mokėjimo reikalavimas, nebūtų pasiektas įstatymo projekto tikslas skatinti Lietuvoje gyvenančius užsieniečius integruotis“, – teigiama išvadoje.
Be to, siūloma atsisakyti valstybinės lietuvių kalbos reikalavimo taikymo šeimos susijungimo pagrindu atvykstantiems šeimos nariams užsieniečiams ir palikti galimybę magistrantūroje studijuojantiems užsieniečiams atvykti su šeimos nariais.
VRM siūlo nepritarti ir nuostatoms, pagal kurias Migracijos departamento darbuotojai turėtų tikrinti užsieniečių valstybinės kalbos mokėjimą ir Konstitucijos pagrindų žinias.
„Tai reikštų, kad Migracijos departamento darbuotojai vertintų oficialių valstybės įgaliotų institucijų išduotų pažymėjimų pagrįstumą“, – rašoma išvadoje.
Taip pat siūlomą valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimą užsieniečiams taikyti ne nuo 2026 metų kovo, o 2028-ųjų sausio, taip sudarant galimybę pasirengti institucijoms ir užsieniečiams.
VRM taipogi siūlo papildyti įstatymą, kad užsieniečių integracijai būtų galima naudoti ne tik valstybės ar tarptautinių fondų lėšas, bet ir pačių užsieniečių, darbdavių ar kitų juos kviečiančių bei priimančių fizinių ir juridinių asmenų finansinį prisidėjimą.
Anot ministerijos, tai sudarytų teisinį pagrindą numatyti, kaip būtų organizuojamas ir finansuojamas valstybinės kalbos mokymas.
Pagal dabartinius įstatymus, Lietuvos valstybės politikos užsieniečių integracijos srityje nuostatoms įgyvendinti skiriamos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, ES struktūrinių fondų, Lietuvos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų bei nevyriausybinių organizacijų lėšos.
Kaip rašė BNS, pataisomis numatoma šūsnis pakeitimų, tarp jų – įtvirtinti reikalavimą išmokti lietuvių kalbą užsieniečiams, pragyvenusiems šalyje penkerius metus ir norintiems prasitęsti leidimą laikinai gyventi.
Taip pat siūloma, kad užsieniečiai, pragyvenę Lietuvoje pastaruosius dvejus metus, turintys ne mažiau kaip vienus metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir norintys atsivežti savo šeimos narius, turėtų pateikti jų lietuvių kalbos mokėjimo įrodymą, nebent asmuo dėl objektyvių priežasčių negali kalbos išmokti.
Siūloma apriboti ir magistro studentų teisę į šalį atsivežti šeimą bei parengti sąrašą universitetų, turinčių teisę priimti užsieniečius. Aukštąsias mokyklas Vyriausybės nustatyta tvarka tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Tuo metu bakalauro siekiantys užsieniečiai studentai galėtų dirbti ne daugiau nei 20 valandų per savaitę.
Pasak konservatorių lyderio, šalyje pastebima užsieniečių, kurie yra „amžini studentai“ Lietuvos aukštosiose mokyklose. Anot jo, šie eilę metų išlieka pirmakursiais arba antrakursiais.
Pakeitimais taip pat siūloma užsieniečiams, netekusiems Lietuvos pilietybės, tačiau gyvenantiems su leidimu nuolat gyventi, taip pat gyvenantiems Lietuvoje nuo 1993-iųjų liepos, gaunant ar pasitęsiant leidimą nuolat gyventi reikės mokėti lietuvių kalbą ir išlaikyti Konstitucijos pagrindų egzaminą.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką užsieniečiai studentai gali dirbti 40 valandų per savaitę.
Lietuvos universitetus bei kolegijas tikrinęs Migracijos departamentas rugsėjo pradžioje aukštąsias mokyklas paragino stiprinti kontrolę. Anot institucijos, šiemet padaugėjo atvejų, kai užsieniečiai studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą, siekdami gauti leidimus laikinai gyventi šalyje studijų pagrindu.
Lietuvoje gyvena apie 10,8 tūkst. užsieniečių, turinčių leidimus laikinai gyventi studijų pagrindu.
Gruodžio 1-osios duomenimis, Lietuvoje gyveno beveik 216 tūkst. užsieniečių. Didžiausią jų dalį sudarė ukrainiečiai (79,5 tūkst.), toliau seka baltarusiai (50,6 tūkst.) bei rusai (13,7 tūkst.).
Naujausi komentarai