Naujoje Vyriausybėje užsienio reikalų ministro pareigas toliau eis Kęstutis Budrys

Naujoje Vyriausybėje užsienio reikalų ministro pareigas toliau eis Kęstutis Budrys

Uždavinys normalizuoti santykius su Kinija išlieka

Pasikeitus valdančiajai daugumai ir premjere paskyrus Ingą Ruginienę, užsienio reikalų ministro pareigas toliau eis buvęs prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.

Kęstutis Budrys (kairėje) ir Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda

„Prezidentas ne tik mato (K. Budrį ministro pareigose – BNS), bet ir visapusiškai pasitiki, linkėdamas jam visokeriopos sėkmės“, – trečiadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė vyriausioji prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.

Susitikimu su K. Budriu prezidentas pradėjo pokalbius su kandidatais į ministrus.

Anot patarėjos, Gitanas Nausėda su K. Budriu aptarė būsimus darbus iki kadencijos pabaigos 2028 metais.

„Vienas didžiausių darbų šiuo laikotarpiu bus Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027 metų pirmą pusmetį, Užsienio reikalų ministerijai tenka labai didelis koordinacinis vaidmuo. (...) Kas bus svarbu pirmininkavimo laikotarpiu, tai ES plėtra, saugumo užtikrinimas, istorinė atmintis“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

Pasak jos, G. Nausėda kalbėjo apie būtinybę Briuselyje pastatyti paminklą totalitarizmo aukoms.

Anot patarėjos, prezidentas taip pat pabrėžė Ukrainos ir Moldovos narystės ES, visapusiškos paramos kariaujančiai Ukrainai, sankcijų Rusijai svarbą.

„Labai svarbus failas yra ES saugumas, čia yra naujasis instrumentas SAFE ir kuo geresnis jo panaudojimas Lietuvos reikmėms, taip pat ir užtikrinant rytinės Europos Sąjungos sienos apsaugą“, – sakė A. Skaisgirytė.

K. Budrys savo ruožtu tvirtino, kad su valstybės vadovu aptartos ir naujų specialistų pritraukimas į diplomatinę tarnybą problemos.

„Kalbėjome, kaip šiandien turėtų atrodyti tas diplomato kelias ir kokių savybių, kompetencijų norėtume žmonių, kaip galėtume juos geriau pritraukti į diplomatinę tarnybą. Visos diplomatinės tarnybos finansavimas buvo ne paskutinėje vietoje kalbant apie šią temą“, – sakė užsienio reikalų ministras.

Jis užtikrino, kad nepaisant vidinių politinių permainų, Lietuvos parama Ukrainai nesikeis.

„Dėl paramos Ukrainai Lietuvos pozicija yra nekintanti, ryški, aiški. Mes esame vieni lyderiaujančių ir pagal veiksmus, ir pagal balsą valstybių pasaulyje. Tokiais ir išliekame, niekas nesikeičia. Mūsų pastangos dabar yra užtikrinti maksimalias saugumo garantijas pasiekus ilgalaikę, tvarią taiką Ukrainoje. Tą ir tęsime“, – teigė K. Budrys.

Kalbėdamas apie naują valdančiąją koaliciją užsienio reikalų ministras neabejojo, kad pavyks sutarti dėl užsienio ir saugumo politikos tęstinumo.

„Turiu ne vieną pavyzdį, kuris rodo, kad mūsų užsienio politika yra ne vienos ar kitos institucijos, bet nacionalinė, stipri, tęstinė, aiški. Taip tikiuosi ir išlaikysime“, – trečiadienį Prezidentūroje tvirtino K. Budrys.

A. Skaisgirytė teigė, kad prezidentas rudenį planuoja susitikti su naujos valdančiosios daugumos partijų lyderiais ir aptarti užsienio bei saugumo politikos prioritetus.

Ministras: uždavinys normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija išlieka

Užsienio reikalų ministras K. Budrys teigia, kad uždavinys normalizuoti diplomatinius santykius su Kinija išlieka.

„Santykių su Kinija pastatymas į normalumo lygmenį, tą kartelę taip apibrėžiant, į bazinį lygį, kaip uždavinys, išlieka, tai yra Užsienio reikalų ministerijos (URM) tęstinė veikla, suprantant didelius esančius su tuo susijusius apribojimus“, – po susitikimo su prezidentu trečiadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Ne Lietuvos pusėje buvo iniciatyva tuos santykius padaryti tokiame lygmenyje, kokiame jie dabar yra, ne viskas tik nuo mūsų pastangų priklauso“, – teigė jis.

Ta kryptimi iš URM toliau bus nuosekliai kantriai dirbama.

Pasak K. Budrio, Vilniaus interesas turėti „diplomatinį funkcionavimą“ išlieka ir keičiantis Vyriausybėms.

„Ta kryptimi iš URM toliau bus nuosekliai kantriai dirbama“, – sakė ministras.

Paskirtoji premjerė I. Ruginienė praėjusią savaitę teigė, kad Kiniją laiko grėsme, bet santykius su šia valstybe reiktų vystyti laikantis bendros Europos Sąjungos pozicijos.

Kaip skelbė BNS, ginčas tarp Pekino ir Vilniaus įsiplieskė 2021 metų rudenį, kai Lietuva leido Taivanui sostinėje atidaryti Taivaniečių atstovybę.

Pekinas tame įžvelgė Lietuvos paramą Taivano mėginimams veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.

Tuomet Kinija vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, pervadino savo ambasadą Lietuvoje „Laikinojo reikalų patikėtinio biuru“, atitinkamai vadina ir Lietuvos atstovybę Pekine.

Politikos mokslų ir tarptautinių santykių magistro laipsnį turintis K. Budrys yra dirbęs Valstybės saugumo departamente, prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais.

BNS rašė, kad naujoji Vyriausybė formuojama atsistatydinus socialdemokratui Gintautui Paluckui.

Antradienį Seimas pritarė I. Ruginienės skyrimui į ministro pirmininko pareigas.

Kartu pasikeitė ir valdančiosios daugumos sudėtis. Naują koaliciją sudarė socialdemokratų, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos, ji turės 82 balsus Seime.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Algis

Džiaugiuosi, kad vyriausybėje yra bent du normalūs ministrai-Budrys ir Šakalienė, tai baigėsi "širšalas" užsienio politikoje, negėda Lietuvai prieš kitas valstybes.
0
0
Nemunaitis

Meška bus pirmoji
1
0
Bronius Dzukas

Manau G.Nausedai geriau palikti posta,jo žmonės ne rinko.
2
0
Visi komentarai (3)