„Siūlyčiau prisiminti 2021 m., kada kilo pirmoji nelegalios migracijos banga. Pabandykime įsivaizduoti, jeigu tuo metu būtume skambinėję diktatoriui ir prašę: būk geras, neleisk šitų tūkstančių migrantų per mūsų sieną. Jeigu būtume tai darę ir nesirūpinę sienos saugumu, šiandien turbūt įvairiose mūsų vietose jau turėtume kokį 100 tūkst. ar daugiau migrantų“, – pirmadienį LRT televizijai teigė G. Nausėda.

„Su šitomis dviem šalimis į rytus nuo mūsų, na, mes matėme ir daugelio Europos Sąjungos (ES) lyderių pasikalbėjimus su Putinu telefonu. Ką davė šitie pasikalbėjimai? Ką davė tas keliaklupsčiavimas arba mėginimas prisiderinti? Davė tiktai saviapgaulę, kuri vėliau tik lemdavo dar didesnes problemas. Kaip matote, pokalbių metu nepavyko užkirsti kelio karui Ukrainoje“, – akcentavo šalies vadovas.

G. Nausėdos tvirtinimu, rezultatą duoda tik konkretūs veiksmai – nelegalios migracijos atveju Lietuva išsilaikė tik sustiprindama savo sienų apsaugą ir iškeldama šį klausimą tarptautiniu lygiu, kas lėmė sankcijas Baltarusijos režimui.

„Šitokiu būdu pasiekėme rezultatą. Tai štai jums labai akivaizdus prisiminimas iš netolimos praeities, kokie veiksmai duodą rezultatą, o kokie veiksmai rezultato neduoda“, – tvirtino prezidentas.

Supranta JAV siekius švelninti santykius su Minsku, bet abejoja rezultatu

Prezidentas taip pat išreiškė abejones dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bandymo švelninti santykius su Baltarusijos režimu. Nors, teigė šalies vadovas, Vašingtonas derybomis bando atriboti Minską nuo Maskvos, laikas parodys, ar tokia politika duos realų rezultatą.

„Manau, kad per artimiausius mėnesius, galbūt metus, pamatysime, ar Lukašenką tikrai įmanoma izoliuoti nuo Putino. Aš esu visiškai įsitikinęs, kad to neįmanoma padaryti, kadangi priklausomybės gijos yra tokios tamprios ir jų tiek daug, kad šitas žmogus net ir norėdamas negalėtų atsiriboti nuo Putino, kadangi jo valstybė yra ir finansiškai, ir ekonomiškai visiškai priklausoma nuo Rusijos. Tačiau pabandyti galima“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Be jokios abejonės, humanitariniai tikslai, kuriuos sau kelia JAV administracija, išlaisvinti politinius kalinius taip pat yra labai svarbūs ir gerbtini. Tačiau bėda yra ta, kad vieni kaliniai išlaisvinami, bet čia pat šimtai naujų vėl metami į kalėjimus. Tai tie mainai gali vykti be galo ir rezultatas bus labai sunkiai išmatuojamas“, – pridūrė jis.

JAV panaikino sankcijas baltarusiškai bendrovei „Belavia“ po to, kai Minskas iš kalėjimo paleido 52 kalinius, tarp kurių buvo ir Lietuvos piliečių.

ELTA primena, kad atsižvelgiant į Vilniaus oro uosto veiklą trikdančius kontrabandinius oro balionus, Lietuvos Vyriausybė prieš kelias savaites nusprendė mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, uždaryti paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.

Vykimas per Šalčininkų punktą visiškai nutrauktas, tuo metu Medininkų posto veikla apribota su tam tikromis išimtimis.

Dėl šio sprendimo kaimyninėje šalyje įstrigo apie tūkstantį Lietuvoje registruotų vilkikų.

Siekdama sugrąžinti į šalį Baltarusijoje likusius vilkikus, Lietuva kreipėsi į Baltarusiją dėl laikino Šalčininkų pasienio kontrolės posto atidarymo, tačiau ji šeštadienį pareiškė nesutinkanti.

Anksčiau skelbta, kad A. Lukašenka spalio pabaigoje pasirašė dekretą, kuriuo uždraudė Baltarusijos teritorijoje važinėti sunkvežimiais ir traktoriais, registruotais kai kuriose ES šalyse, tarp jų – Lietuvoje ir Lenkijoje.

Vilius Narkūnas (ELTA)