Vis dėlto, kaip pabrėžė Lietuvos vadovas, jeigu kils kontradikcijų tarp Europos Sąjungos (ES) ir Aljanso, Grenlandijos klausimą teks spręsti derybų keliu.
„Šiandien prezidentas pasiuntė labai aiškų signalą, kad vis dėlto jis yra pasirengęs imtis atsakomybės už Grenlandijos saugumą. Bet jis nenorėtų imtis, kaip jis pasakė, atsakomybės už lizinguojamą regioną. Kitaip tariant, nuosavybės ir to statuso klausimas jam yra svarbus“, – trečiadienį teigė G. Nausėda.
Taip šalies vadovas kalbėjo Pasaulio ekonomikos forume Davose, Šveicarijoje, kur pasisakė ir D. Trumpas.
G. Nausėda taip pat pažymėjo, jog Grenlandijos klausimas bus didysis galvosūkis ketvirtadienį vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje (EVT).
„Manau, čia bus didysis galvosūkis, kurį mums rytoj EVT teks spręsti. Europos valstybės labai aiškiai išsako savo poziciją dėl Grenlandijos ir ta pozicija yra neginčijama – teritorinis integralumas yra viena iš vertybių, kurias mes privalome ginti šiame pasaulyje, ypač kai kalbame apie ES valstybę“, – sakė jis.
„Tačiau, jeigu susidarys kontradikcija tarp NATO ir ES, šitą klausimą teks spręsti derybų keliu, nes kito kelio tiesiog nėra“, – akcentavo prezidentas.
Jis taip pat išreiškė lūkestį, kad Arkties regiono saugumo bei ten esančių naudingųjų iškasenų klausimai gali būti sprendžiami kartu.
„Ne pavieniui, ne dalinantis, bet einant kartu, įgyvendinant tuos projektus kartu“, – nurodė G. Nausėda.
Pasak jo, D. Trumpo kalba buvo labiau skirta Amerikos auditorijai, kadangi JAV prezidentas nemažai kalbėjo apie ekonominius pasiekimus.
„Tai, kad kalboje didelę dalį sudarė ekonomikos situacija, ekonomikos politika, kurią vykdo D. Trumpo administracija, leidžia manyti, kad vis dėlto ji buvo orientuota į Amerikos rinkėją, t. y. kokia ekonominė sėkmė pasiekta per šituos pirmuosius kadencijos metus. Tiesą sakant, viskas ir sukasi apie ekonomiką, net ir tie politiniai dalykai, dėl kurių mes čia visi ir susirinkome“, – sakė G. Nausėda.
„Žiūrima į geopolitiką per ekonominę prizmę. Stengiamasi sumažinti konfliktų skaičių, nes tai yra nenaudinga ekonomikai. Stengiamasi sumažinti mirčių ir karų skaičių pasaulyje“, – pridūrė jis.
Prezidentas taip pat akcentavo, jog jam buvo svarbu išgirsti D. Trumpo poziciją dėl NATO, ypač atsižvelgiant į situaciją su Grenlandija.
„Aš išgirdau, kad prezidentas Trumpas pasiuntė žinutę, jog NATO jam yra svarbus, kad tai yra vienas iš kertinių JAV įsipareigojimų. Tačiau jis nori, kad kaina ir kaštai būtų pasidalyti sąžiningai. Kitaip tariant, NATO ne tik išliks, bet ir, tikiuosi, sustiprės, tik mums teks prie to prisitaikyti ir prisiimti didesnę atsakomybę“, – sakė G. Nausėda.
Kaip skelbta, trečiadienį D. Trumpas savo kalboje Davose tvirtino, jog Grenlandiją gali apginti tik „didžioji galia“ Amerika. Jis pridūrė siekiantis nedelsiant pradėti derybas dėl Arkties vandenyno salos įsigijimo.
Jis taip pat sukritikavo NATO sąjungininkę Daniją kaip neva nedėkingą už JAV pagalbą užtikrinant Grenlandijos saugumą po Antrojo pasaulinio karo.
JAV prezidentas taip pat tikino, jog Europa nejuda teisinga linkme.
ELTA primena, kad JAV prezidentas D. Trumpas praėjusį šeštadienį pažadėjo įvesti iki 25 proc. muitus Europos valstybėms, taip pat ir Danijai, kuriai priklauso Grenlandija, jei šios autonominės teritorijos kontrolė nebus perduota Jungtinėms Valstijoms. Jungtinė Karalystė, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai, Norvegija ir Švedija savaitgalį paskelbtame bendrame pareiškime jau sureagavo į šiuos grasinimus.
Savo ruožtu JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas pirmadienį įspėjo Europos valstybes dėl atsakomųjų muitų, kurie gali būti nustatyti, Grenlandijos kontrolę perimti siekiančiam D. Trumpui grasinant įvesti papildomus mokesčius.
Naujausi komentarai