Tačiau jei Kyjivui pinigų reikės daugiau, Bendrija žada jų ieškoti.
„Finansavimo klausimas išspręstas. Europos Sąjunga surado galimybę finansuoti Ukrainą 90 mlrd. eurų 2026–2027 metais“, – LRT Briuselyje sakė šalies vadovas.
„Mes grįšime prie finansavimo klausimo kitoje reguliarioje Europos Vadovų Taryboje ir tikrai šis šiandieninis sprendimas, jis šiuo metu išsprendžia visus klausimus, kurie yra susiję su Ukrainos reikmėmis. Jeigu reikės papildomai, tikrai Europos Sąjunga yra pasirengusi ieškoti sprendimo ir tie sprendimai tikrai bus rasti“, – pridūrė jis.
ES vertinimu, Ukrainai ateinantiems dvejiems metams papildomai reikia 135 mlrd. eurų, o lėšų ims trūkti jau nuo balandžio.
Kaip rašė BNS, skubiai ieškodami išeities, Bendrijos vadovai nusprendė per ateinančius dvejus metus suteikti paskolą, garantuojamą bendru bloko biudžetu.
Jeigu reikės papildomai, tikrai Europos Sąjunga yra pasirengusi ieškoti sprendimo ir tie sprendimai tikrai bus rasti.
Pagrindiniame ant derybų stalo buvusiame variante buvo numatoma panaudoti apie 200 mlrd. eurų Europos Sąjungoje įšaldyto Rusijos centrinio banko turto paskolai Kyjivui suformuoti.
Tačiau šio plano buvo atsisakyta po to, kai Belgija, kurioje saugoma didžioji dalis įšaldyto Rusijos turto, pareikalavo atsakomybės pasidalijimo garantijų, kurios kitoms šalims pasirodė pernelyg didelės.
Siekiant išvengti sprendimo blokavimo dėl 90 mlrd. eurų paskolos, skeptiškai nusiteikusioms Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai buvo suteikta išimtis dėl šio įsipareigojimo, kuriam buvo reikalingas vienbalsis 27 šalių sprendimas.
„Pastaruoju metu atsirado tokia, kaip čia pavadinti, taisyklė ar įprotis, kad kelios valstybės demonstruoja kitokį požiūrį į apskritai Ukrainos rėmimą ir mūsų skolinimą ginklams pirkti, pasisako už tai, kad reikėtų siekti besąlygiškai taikos bet kokiomis sąlygomis. Tiesiog tai yra tokia jų pozicija ir mes su ja nesutinkame, bet tai atsispindi Europos Sąjungos dokumentuose“, – sakė G. Nausėda.
90 mlrd. eurų paskolą Kyjivui reikės grąžinti tik tada, kai Maskva atlygins dėl karo padarytą žalą.
Briuselyje vykusiame viršūnių susitikime naktį pasiektas susitarimas suteikia Kyjivui gyvybiškai svarbų gelbėjimosi ratą, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia greitai susitarti dėl beveik ketverius metus trunkančio Rusijos karo pabaigos.
Nors Kyjivas gali likti nusivylęs, kad ES nesiryžo panaudoti Rusijos lėšų, finansavimo užtikrinimas kitu būdu vis tiek suteikia palengvėjimą. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad tvirtesnis šalies pagrindas gali suteikti daugiau svertų derybose dėl karo pabaigos.
