„Mums reikalingas visiškai naujas požiūris į gynybą, kaip ilgalaikio ES stabilumo ir klestėjimo pagrindą“, – ketvirtadienį kalbėjo Lietuvos lyderis, kviesdamas visas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares skirti gynybai bent 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad valstybėms narėms, turinčioms bendrą sieną su Rusija ir Baltarusija, būtų reikalingas labiau subalansuotas sprendimas, paskolas papildant dotacijomis.
Pasak prezidento, efektyvi ES išorės sienų apsauga yra itin svarbi ir kalbant apie europinę migracijos politiką, nes, G. Nausėdos teigimu, išorės jėgos siekia instrumentalizuoti neteisėtą migraciją ir jos pagrindu kuria hibridines grėsmes.
Dalyvaudamas EVT šalies vadovas taip pat pasveikino už gynybą ir kosmosą atsakingo Europos Komisijos nario Andriaus Kubiliaus parengtą ir pristatytą Baltąją knygą dėl Europos gynybos ateities, kaip dar vieną teigiamą žingsnį gręžiantis į gynybą kaip ES prioritetą.
Prezidentūros teigimu, ketvirtadienį vykusiame EVT posėdyje taip pat buvo aptartas Europos investicijų banko, sanglaudos politikos ir kuriamos taupymo ir investicijų sąjungos vaidmuo užtikrinant tvarų ES gynybos poreikių finansavimą.
ELTA primena, kad antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė dėl 30 dienų trukmės su energetikos infrastruktūra susijusių paliaubų Ukrainoje vykstančiame kare, tačiau nepasiekė susitarimo dėl visapusiško ugnies nutraukimo.
Savo ruožtu Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją iš esmės atmetus JAV remiamą pasiūlymą paskelbti paliaubas, pranešdama apie seriją smūgių civilinei infrastruktūrai, suduotų praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Maskva sutiko sustabdyti energetikos tinklų puolimą.
Tą pačią dieną, po pokalbio su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, D. Trumpas patikino, jog pastangos įtvirtinti paliaubas toliau juda teisingu keliu, nors kol kas ir nebuvo pasiektas susitarimas su Rusijos vadovu.
Naujausi komentarai