Anot jos, G. Nausėda pažymėjo, kad Lietuva, kaip ir Estija bei Latvija, tvirtai remia Ukrainą, o taika Europoje neįmanoma be laisvos, suverenios ir laimėjusios Ukrainos.
„Mūsų bendras įsipareigojimas aiškus: turime toliau teikti ir stiprinti karinę paramą, priimti griežtą ir skausmingą 18-ąjį sankcijų Rusijai paketą, panaudoti įšaldytą Rusijos turtą Ukrainos atstatymui ir nuosekliai remti Ukrainos narystę NATO bei Europos Sąjungoje“, – pranešime cituojamas šalies vadovas.
G. Nausėda pabrėžė, kad Baltijos šalių bendras tikslas yra aiškus: stiprinti transatlantinius ryšius ir užtikrinti ilgalaikį JAV karinį buvimą regione.
Pasak prezidento, Lietuva, Estija ir Latvija po Hagos NATO viršūnių susitikime priimtų nutarimų yra pasiryžusios veikti nedelsdamos, Lietuva jau dabar skiria 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, o kitąmet skirs daugiau nei 5 procentus.
„Tikrai, saugumo ir gynybos klausimai buvo leitmotyvas mūsų susitikimo. Visos Baltijos šalys yra pasirengusios eiti priekyje valstybių, kurios siekia 5 proc. BVP finansavimo. Lietuva, kaip jūs žinote, šį lygį ketina pasiekti jau kitąmet“, – Prezidentūros perduotame vaizdo komentare teigė G. Nausėda.
Jo teigimu, Latvijos kolegos dabar kalba apie „šiek tiek žemesnį“ lygį, bet 2027 metais ketina pasiekti 5 proc. BVP gynybai, Estijos ambicijos taip pat „yra didelės“.
„Aišku, reikia padėti papildomai pastangų, kad toks finansavimo lygis būtų pasiektas, bet esame pasirengę kartu bendradarbiauti tiek siekiant tų 5 proc., tiek vykdant galbūt ateityje bendrus pirkimus, čia dar tikrai yra neišnaudotas potencialas“, – kalbėjo šalies vadovas.
Lietuva, kaip jūs žinote, šį lygį ketina pasiekti jau kitąmet
„Taip pat, kaip jūs žinote, Latvija tampa nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare, čia taip pat atsiranda tam tikra darbotvarkė, kalbėjome ir apie ją“, – pridūrė G. Nausėda.
Šalies vadovas su kolegomis taip pat aptarė bendras Baltijos šalių ir Lenkijos įgyvendinamas Baltijos gynybos linijos ir „Rytų skydo“ iniciatyvas, kuriomis siekdama apsaugoti NATO ir Europos Sąjungos (ES) išorinę sieną.
Pasak Prezidentūros, šalys ragina ES šiuos projektus pripažinti kaip atitinkančius bendrus Europos interesus ir skirti jiems atitinkamą finansavimą.
Prezidentai aptarė „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo eigą. G. Nausėda pabrėžė šio projekto svarbą kariniam mobilumui ir pakvietė toliau drauge siekti ES finansavimo kitoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje.
Kalbėdamas apie energetinio atsparumo didinimą, anot Prezidentūros, G. Nausėda pasiūlė apsvarstyti galimybę Baltijos šalims kartu pirkti suskystintas gamtines dujas iš JAV. Pasak prezidento, tai galėtų padėti sumažinti kainas ir užtikrinti stabilumą.
Lietuvos prezidentas kartu su Estijos ir Latvijos vadovais vakare dalyvaus Estijos XXVIII dainų ir XXI šokių šventėje.
Sureagavo į naujausią Rusijos ataką prieš Ukrainą
Prezidentas G. Nausėda viešai pasmerkė penktadienį įvykdytą vieną didžiausių Rusijos atakų prieš Ukrainą.
„Ukraina patiria dar vieną didžiulę dronų ir raketų atakų bangą – jų paleista 550. Tai viena didžiausių atakų iki šiol. (…) Pataikyta į civilius taikinius. Griežtai smerkiame Rusijos terorą“, – savo „X“ paskyroje rašė G. Nausėda.
Be to, įraše prezidentas paragino Vakarus Ukrainą paremti oro gynybos sistemomis, kurių šiai šaliai, pasak G. Nausėdos, šiuo metu itin reikia.
„Ukrainai reikia daugiau oro gynybos – dabar“, – teigė Lietuvos vadovas.
