„Aš galvoju, kad vis dėlto (susitikimo – BNS) komunikate Ukrainos (narystės – BNS) perspektyva turėtų būti paminėta, tikrai dabar nesiginčysiu dėl to, koks konkretus bus tas vadinamasis wordingas (žodynas – BNS)“, – žurnalistams trečiadienį sakė šalies vadovas.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys kiek anksčiau trečiadienį teigė, kad NATO viršūnių susitikime Ukraina nesulauks pakvietimo į Aljansą, tačiau vienas iš Lietuvos uždavinių yra, kad Ukraina būtų paminėta bendroje deklaracijoje.

Dar 2008 metais NATO pareiškė, kad Ukraina galop taps bloko nare. Užpernai per Aljanso viršūnių susitikimą sutarta dėl formuluotės, kad kvietimas Ukrainai prisijungti bus įteiktas, kai dėl to sutars šalys narės, o Kyjivas įvykdys keliamas sąlygas.

Ukraina paraišką dėl stojimo į NATO pateikė 2022 metų rugsėjį, keli mėnesiai po Rusijos didelio masto invazijos pradžios. Šalis oficialaus kvietimo nėra gavusi, nes 32 šalims narėms sunku pasiekti konsensusą šiuo klausimu.

Pernai Vašingtone vykusio 75-ojo NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje teigiama, kad Aljanso lyderiai remia Ukrainos „negrįžtamą kelią į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“.

Dalis politikos stebėtojų teigia, kad šis NATO įsipareigojimas gali keistis, sausį pareigas pradėjusiam eiti JAV prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) spaudžiant Ukrainą ir Rusiją susiderėti dėl taikos, o Maskvai keliant Kyjivo narystės Aljanse klausimą kaip sąlygą ugnies nutraukimui.

Kaip skelbė BNS, birželio 24–25 dienomis Nyderlanduose įvyksiančiame susitikime pakviesta dalyvauti ir Ukraina.

Vis dėlto G. Nausėda sako, kad NATO viršūnių susitikime jam ypač svarbus kitas aspektas – susitarimas dėl gynybos išlaidų didinimo.

„Vien tai, kad mes Lietuvoje esame pasirengę (didinti finansavimą – BNS) (...) yra tik mūsų valstybės pastangos, visi puikiai suprantame, kad reikalingas visų valstybių susitelkimas, kadangi nuo to priklauso gynybos pramonės plėtra, nuo to priklauso NATO, kaip kolektyvinės gynybos organizacijos, jėga“, – kalbėjo prezidentas.

Jungtinėms Valstijoms spaudžiant sąjungininkes krašto apsaugai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) diplomatai teigia, kad Aljanso šalys  sieks susitarti dėl įsipareigojimo, padalijant jį į dvi dalis – tik gynybos finansavimą didinant iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP numatant susijusioms reikmėms.

Kaip BNS yra sakiusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Lietuva pasisako už 5 proc. BVP vien gynybai.

Lietuva kitąmet gynybai planuoja skirti 5,25 proc. BVP, o šiemet finansavimas turėtų viršyti 4 proc. BVP.