„Aš manau, kad Putinas darys viską, jog tokio dialogo nebūtų. Esu įsitikinęs, kad jis visai nesuinteresuotas taika“, – antradienį „Žinių radijuje“ kalbėjo G. Nausėda.
„Rusijos gera valia netikiu, niekada netikėjau“, – akcentavo Lietuvos vadovas.
Anot jo, tik Jungtinės Amerikos Valstijos gali priversti Kremliaus režimą iš tikrųjų sėsti prie derybų stalo ieškant taikos Ukrainoje.
„Yra tik vienas „nebent“ – jei prezidentas Trumpas pademonstruos visą politinę lyderystę ir visą savo svertą, jog Putinas tiesiog neturėtų kitos išeities“, – sakė G. Nausėda.
Tačiau norint to pasiekti, tvirtino G. Nausėda, reikia aiškiai sudėlioti žaidimo taisykles. Pasak jo, jei Vakarai įsitikins, kad taikos procesą žlugdo Rusija, visos sankcijos turėtų būti nukreiptos į ją.
„Negali būti jokių „bet“. Turi būti aiškiai pasakyta, kad, jeigu mes įsitikinsime, jog taikos derybų procesą žlugdo Rusija, visos sankcijos visu sunkumu guls ant Rusijos pečių. Mums visiems tarsi ir aišku, kas čia yra kaltininkas, kodėl tos derybos negali prasidėti. Mes puikiai matome, kad Rusija kol kas imituoja ir bando laimėti laiko“, – tvirtino G. Nausėda.
ES sankcijas peržiūrėtų tik tuo atveju, jeigu Rusija realiai parodytų pažangą
Praėjusią savaitę Europos Sąjunga (ES) susitarė dėl 17-ojo sankcijų Rusijai paketo. Pasak G. Nausėdos, jeigu Rusija ne žodžiais, o darbais parodytų norą siekti taikos, ES tikriausiai sutiktų peržiūrėti sankcijų politiką.
„Bet tik ne už pažadus, ne už gražias akis ir ne už tas atviras melagystes, kurias Rusija sau leidžia. Tikrai turime pakankamai pagrindo ir įrodymų praeityje, kad pasitikėti vien retorika yra tiesiog neišmintinga ir reikia žiūrėti ir vertinti konkrečius žingsnius. Kol kas nei vieno konkretaus žingsnio iš Rusijos pusės aš nematau“, – tvirtino G. Nausėda.
Penktadienį U. von der Leyen sakė, kad jau pradėtas rengti 18-asis paketas, kuris visų pirma bus nukreiptas į prieštaringai vertinamus Baltijos jūros dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, siekiant užkirsti kelią bet kokiems bandymams juos vėl imti eksploatuoti.
Nepakviesti Ukrainos į NATO būtų smūgis Aljanso reputacijai
Rusija griežtai pasisako prieš Ukrainos narystę NATO, tačiau G. Nausėda teigė, kad Aljansui nepakviesti Ukrainos būtų tolygus smūgiui organizacijos reputacijai. Pasak jo, buvo dėta daug įdirbio dėl Ukrainos – dar Vilniuje vykusio Aljanso viršūnių susitikimo metu buvo įkurta NATO-Ukrainos taryba, o per pastaruosius tris susitikimus nuolat stiprinta retorika apie Ukrainos narystę šioje organizacijoje.
„Dabar tiesiog imti ir visa tai nubraukti – nukentėtų labai stipriai NATO kredibilumas, nes jeigu mes konstatuojame, kad Ukrainos narystė yra tik laiko klausimas, (...) tiesiog pasukti 180 laipsnių kampu būtų didžiulis smūgis NATO reputacijai“, – teigė prezidentas.
„Mes ir toliau pasisakysime už tai (Ukrainos narystę – ELTA), bet savaime suprantame, kad yra ir kitų sąjungininkų, yra kitų požiūrių. Manau, geriausia tuos požiūrius išdėstyti prie stalo, bet prie stalo dalyvaujant taip pat ir Ukrainos pusei“, – pabrėžė šalies vadovas.
ELTA primena, kad pirmadienį D. Trumpas ir V. Putinas kalbėjosi telefonu. Po dvi valandas trukusio pokalbio JAV prezidentas pareiškė, jog Kyjivas ir Maskva „nedelsdamos“ pradės derybas dėl paliaubų.
Savo ruožtu V. Putinas jau trečiąjį pokalbį su D. Trumpu pavadino informatyviu ir naudingu. Rusijos vadovas teigė, kad Maskva yra pasirengusi memorandumui dėl būsimų taikos derybų su Ukraina. Tada esą būtų įmanomos paliaubos.
Rusija nori nutraukti karinius veiksmus, tačiau turi būti rastas efektyviausias kelias į taiką, sakė V. Putinas. Kyjivas ir Maskva, anot jo, turi eiti į kompromisus, tačiau neįvardijo, kokie tai kompromisai galėtų būti.
Iš karto po pokalbio su V. Putinu D. Trumpas surengė antrą telefoninį pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Prancūzijos vadovu Emmanueliu Macronu, Suomijai vadovaujančiu Alexanderiu Stubbu, Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir ES vadove Ursula von der Leyen.
Vokietijos vyriausybė savo ruožtu pirmadienį pranešė, kad JAV sutiko „glaudžiai koordinuoti“ derybas dėl Ukrainos su Europos partneriais.
Nuo savo kadencijos pradžios sausį D. Trumpas prieš tai jau du kartus buvo kalbėjęsi telefonus su V. Putinu – vasario viduryje ir kovo viduryje.
