„Prezidentas pabrėžė, kad reikėtų principo, kuris užtikrintų, kad peržiūrint biudžetą išlaidos gynybai bei paramai Ukrainai yra neliečiamos ir gali būti tik didinamos“, – rašoma išplatintame Prezidentūros išplatintame pranešime po susitikimo.

Prezidentūroje penktadienį aukščiausi šalies politikai aptarė Lietuvos tarptautinio saugumo stiprinimą, tolesnę paramą Ukrainai, europines saugumo, gynybos pramonės iniciatyvas.

G. Nausėda sako, kad požiūryje į svarbiausius saugumo klausimus „reikšmingų skirtumų nėra“.

„Tų reikšmingų skirtumų tikrai nėra, mes daugelį klausimų vertiname panašiai, prioritetai yra aiškūs“, – teigė prezidentas.

Pasak šalies vadovo, susitikime aptarti dvišaliai santykiai su JAV, Vokietija, Lenkija, išėjimas iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos, pasirengimas Hagos NATO viršūnių susitikimui, parama Ukrainai.

„Turėjome konstruktyvų pokalbį dėl paramos Ukrainai, kaip mes ketiname įgyvendinti savo anksčiau duotus pažadus Ukrainai, tiek kaip atskira valstybė, tiek ir Europos Sąjunga kaip visuma“, – kalbėjo G. Nausėda.

Lietuva yra įsipareigojusi suteikti Ukrainai ilgalaikę paramą – ne mažiau 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.

Susitikime su politikais šalies vadovas taip pat aptarė sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, daugiametę ES finansinę perspektyvą.

Susitikimas Prezidentūroje vyko Lietuvai ieškant finansinių šaltinių gynybai per ateinančius penkerius metu skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP arba apie 12 mlrd. eurų bei žvalgantis naujo poligono vietos.

Norėjo išgirsti, ar yra valia remti Ukrainą

Pasak G. Nausėdos, principo, kad peržiūrint biudžetą parama Ukrainai yra neliečiama, užtikrinimas galimas dviem būdais.

„Pirmas modelis yra tas, kurį turi Lietuva, iš esmės turi nuo 2022 metų Rusijos invazijos Ukrainoje laikų, kai parama Ukrainai generuojama per atskirų ministerijų pastangas, o jeigu reikalinga papildoma parama, peržengianti šias ribas, tai būdavo finansuojama iš Vyriausybės rezervo fondo“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kitą modelį, anot šalies vadovo, taiko Vokietija, Nyderlandai, kitos valstybės, kai parama Ukrainai planuojama atskiroje valstybės biudžeto eilutėje.

Nustatomas labai aiškus principas, kad šita biudžeto eilutė negali būti nukarpoma ar kažkaip sumažinama, turi likti tokia pati arba net padidinama.

„Nustatomas labai aiškus principas, kad šita biudžeto eilutė negali būti nukarpoma ar kažkaip sumažinama, turi likti tokia pati arba net padidinama“, – sakė prezidentas.

G. Nausėdos teigimu, lietuviškasis paramos Ukrainai modelis gerai funkcionavo, tačiau prezidentas iš premjero, Seimo pirmininko ir valdančiosios koalicijos politikų norėjo išgirsti, ar yra politinė valia toliau remti Ukrainą ir vykdyti įsipareigojimus.

„Šiandien aš išgirdau atsakymą iš kolegų, kad tikrai toks sutarimas yra, tada jau nebe toks esminis klausimas, ar mes tą pasieksime per atskirą biudžeto eilutę, ar tuo modeliu, kurio vadovavomės iki šiol“, – kalbėjo prezidentas.

„Svarbiausia, kad visi sutarėme, kad sutariame ir suprantame, kad pažadas Ukrainai yra pažadas rūpintis mūsų pačių saugumu“, – pridūrė jis.

ES biudžetas nebeadekvatus poreikiams

Susitikime su politikais šalies vadovas taip pat aptarė sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, daugiametę ES finansinę perspektyvą.

„Nors atrodytų, kad daugiametė finansinė perspektyva prasidės tik po kelerių metų, žvelgiant į tai, kokie brėžiami nauji prioritetai ES, tiek didesnė saugumo reikšmė, tiek tolesnė parama Ukrainai, (...) konkurencingumo didinimas, karinio mobilumo priemonių diegimas, gynybos pramonės plėtra, tų prioritetų labai daug, tačiau dabartinis ES biudžetas (...) yra jau nebeadekvatus tiems prioritetams ir veiklos užmojams“, – sakė šalies vadovas.

„Manau, turėsime reikšmingą diskusiją, iš esmės ji jau prasidėjo Europos Vadovų Taryboje, apie tai, kad reikėtų peržiūrėti nuosavų išteklių formules ir didinti ES biudžetą tam, kad atlieptume mano minėtus poreikius“, – kalbėjo jis.

Susitikimas Prezidentūroje vyko Lietuvai ieškant finansinių šaltinių gynybai per ateinančius penkerius metu skirti nuo 5 iki 6 proc. BVP arba apie 12 mlrd. eurų bei žvalgantis naujo poligono vietos.

G. Nausėda palaikytų nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai, bet europinės – geriau

Prezidentas G. Nausėda sako, kad Lietuva būtų pasirengusi taikyti nacionalines ekonomines sankcijas Rusijai, jeigu Europos Sąjunga (ES) nebepratęstų savo taikomų ribojimų.

Visgi jis teigia, kad europinės sankcijos yra kur kas efektyvesnės.

Pasak prezidento, jų nepratęsti nėra pagrindo, atvirkščiai, jos turi būti griežtinamos.

„Lietuva būtų pasirengusi svarstyti nacionalines sankcijas, tačiau aš noriu pažymėti, kad atskirų valstybių sankcijų taikymas būtų žymiai mažesnę įtaką agresoriui darantis dalykas, negu visos Bendrijos sankcijų paketas“, – žurnalistams Vilniuje penktadienį sakė šalies vadovas.

„Galbūt rastume nemažai bendraminčių, bet aš (...) pasisakau, kad ES sankcijos ne tik turėtų būti pratęstos, bet mes turėtume ne tik kalbėti, bet ir daryti, planuodami 17-ąjį sankcijų paketą, kuris šiuo metu yra svarstomas“, – pridūrė jis.

BNS rašė, kad Seime ruošiantis vieneriems metams pratęsti jau kurį laiką galiojančias nacionalines sankcijas Rusijai, ketinama numatyti galimybę Rusijai ir Baltarusijai taikyti ir ekonominius ribojimus, jeigu jų nebeliktų ES lygiu.

Pagal siūlomus pokyčius, sąrašą asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems būtų taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, nustatytų Vyriausybė.

Dokumente, kurį matė BNS, pabrėžiama, kad toks mechanizmas būtų taikomas kaip kraštutinė priemonė.

Ekonominės sankcijos Kremliui baigia galioti liepos pabaigoje. Pratęsiant ribojimus Europos Sąjunga pastaruoju metu susidūrė su Vengrijos prieštaromis, tad baiminamasi, jog tai gali kartotis ateityje.

P. Peleckio / BNS nuotr.

G. Nausėda: reikalinga bendra ES pozicija Kinijos atžvilgiu, dvišalės derybos tam nepadeda

Santykiuose su Kinija yra reikalinga bendra ES pozicija, o tam dvišalės derybos nepadeda, sako prezidentas G. Nausėda.

„Aš nenoriu sakyti, kad bendrauti, prekiauti, turėti prekybinių ryšių su Kinija yra blogai. Ne, tai nėra blogai, tačiau pirmiausia mes turime susiformuluoti poziciją ES mastu, kaip mes žvelgiame į Kiniją apskritai“, – penktadienį Prezidentūroje žurnalistams teigė šalies vadovas.

„Aš priverstas konstatuoti, kad atskirų ES valstybių, ypač didesnių valstybių, interesai yra tokie, kad jos stengiasi pasiekti tam tikrų teigiamų prekybos, ekonomikos rezultatų per dvišales derybas, per dvišalius kontaktus ir tai tam tikru mastu torpeduoja tą bendros pozicijos paiešką“, – sakė jis.

Taip prezidentas kalbėjo penktadienį Ispanijos premjerui Pedro Sanchezui (Pedru Sančesui) viešint Kinijoje bei susitikus su šios šalies lyderiu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu).

P. Sanchezo kelionė vyksta ES persvarstant savo pasaulinės prekybos santykius, kai dėl praėjusią savaitę rinkas sukrėtusių Jungtinių Valstijų paskelbtų importo muitų kilo sumaištis.

Ispanijos ministras pirmininkas vizito metu sakė, kad įtampa dėl prekybos neturėtų trukdyti Bendrijos ir Kinijos bendradarbiavimui.

Pasak G. Nausėdos, Lietuva palaiko poziciją, jog su Pekinu reiktų kalbėtis „27+1“ formatu. Prezidento teigimu, bendra poziciją yra ypač reikalinga dabartiniame karo Ukrainoje kontekste.

„Kinija yra Rusijos pusėje ir padeda Rusijos karui tiek prekių, tiek dvigubos paskirties technologijų tiekimo prasme, tiek ir netiesiogine karine prasme, ypatingai dabar, kai sužinojome naujieną apie dviejų Kinijos karių dalyvavimą kovinėse operacijose. Galbūt tai kažkoks vienetinis atvejis, ne Kinijos Vyriausybės remiamas atvejis, bet vis dėlto, tai yra faktas“, – sakė G. Nausėda.

„Štai šitame kontekste mes turime labai aiškiai atsakyt sau į klausimus, kiek mes esame suinteresuoti prekiauti su Kinija, kiek mes žvelgiame į Kiniją kaip į strateginę priešininkę, kuri yra, deja, karo Ukrainoje prasme, kitoje barikadų pusėje“, – pabrėžė jis.

Trečiadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas turi duomenų apie 155 Kinijos piliečius, kurie buvo pasiųsti padėti Maskvos invazijai. Anksčiau šią savaitę jis pranešė, kad Ukrainos kariuomenė rytiniame Donecko regione paėmė į nelaisvę du Kinijos karius.

Pekinas ketvirtadienį reaguodamas į V. Zelenskio teiginius perspėjo Kyjivą nedaryti „neatsakingų pastabų“.

Kinija, nepaisant Vakarų vyriausybių kritikos, vaizduoja save kaip neutralią šalį ilgiau kaip trejus metus trunkančio karo klausimu.