Kaip penktadienį pranešė Prezidentūra, G. Nausėda bendrą laišką pasirašė kartu su Latvijos, Estijos, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos, Rumunijos ir Švedijos vadovais.
Jame teigiama, jog Rusijos karas prieš Ukrainą toliau keičia Europos saugumo aplinką, sukeldamas ilgalaikes pasekmes ES, taip pat regiono piliečių saugumui ir ypač Šengeno erdvei. Dėl to būtina spręsti ir dėl šio karo kylančias vidaus saugumo rizikas.
Atkreipiamas dėmesys, jog viena iš rimčiausių ir nuolatinių rizikų yra galimas buvusių ir šiuo metu veikiančių Rusijos karių judėjimas į Šengeno erdvę.
Anot lyderių, agresoriaus pusėje kariavę asmenys kelia rimtą vidaus saugumo grėsmę, įskaitant smurtinius nusikaltimus, organizuotų nusikalstamų tinklų veiklą, ekstremistinius judėjimus ar priešiškos valstybės veiklą platesniame Rusijos hibridinių veiksmų kontekste.
„Tarp jų yra nemažas skaičius anksčiau nuteistų nusikaltėlių, kurie buvo užverbuoti iš Rusijos kalėjimų ir išsiųsti į frontą. Vykstant rotacijoms ir galimai demobilizacijai, tikėtina, kad asmenų, turinčių neseną smurtinės kovos patirtį ir siekiančių vykti į užsienį, skaičius gerokai padidės“, – teigia šalių vadovai.
Laiške atkreipiamas dėmesys, jog Rusijos piliečiams išduodamų Šengeno vizų skaičius jau sparčiai auga, o atsižvelgiant į judėjimo laisvę Šengeno erdvėje, saugumo poveikis nepriklauso nuo to, kuri valstybė narė išdavė vizą ar leidimą gyventi.
„Todėl bet koks įvažiavimas gali turėti rimtų pasekmių vienos valstybės narės ar visos Šengeno erdvės saugumui. Neveikimas sukurtų ilgalaikių pažeidžiamumų, kurių šiuo etapu dar galima išvengti. Todėl skubiai reikalingi ryžtingi ir koordinuoti veiksmai, siekiant užkirsti kelią neigiamoms pasekmėms“, – ragina laišką pasirašiusieji.
Anot Prezidentūros, vadovai pabrėžia būtinybę stiprinti bendradarbiavimą ES lygmeniu, siekiant nuosekliai ir į ateitį orientuotai spręsti šią grėsmę.
Be to, primenama, kad naujojoje EK vizų politikos strategijoje aiškiai nurodoma galimybė taikyti naujas tikslines ribojamąsias vizų priemones, jei santykiai su konkrečia trečiąja šalimi smarkiai pablogėtų, įskaitant siūlomą kategoriją, apimančią „identifikuotus buvusius ir esamus agresoriaus valstybės kovotojus“. Tai suteikia aiškų politinį ir politikos pagrindą tolesniam darbui.
„Todėl kviečiame Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos išorės veiksmų tarnyba ir atitinkamomis Tarybos struktūromis, skubiai išnagrinėti ir pateikti konkrečius tolesnius žingsnius, kurie galėtų būti įgyvendinti ES lygmeniu, įskaitant tikslinius Vizų kodekso ar kitų tinkamų teisinių priemonių pakeitimus, siekiant sudaryti sąlygas koordinuotam europiniam požiūriui. Tikslas turėtų būti išvengti fragmentacijos ir užtikrinti nuoseklią saugumo apsaugą visoje Šengeno erdvėje“, – rašoma laiške.
„Kviečiame valstybes nares prisijungti prie šios iniciatyvos ir stiprinti koordinuotas pastangas glaudžiau bendradarbiaujant operaciniu lygmeniu. Galiausiai, atsižvelgdami į klausimo rimtumą, manome, kad ši problema reikalauja aukščiausio politinio lygmens dėmesio ir koordinuoto europinio atsako, kuris turėtų atsispindėti kovo mėnesio EVT išvadose“, – teigiama jame.
