Kaip pranešė prezidentūra, Lietuvos ir Latvijos vadovai griežtai pasmerkė Irano vykdomas atakas prieš regiono valstybes ir išreiškė solidarumą su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis bei kitomis valstybėmis, kurių teritorijose buvo atakuoti taikiniai.
G. Nausėda pabrėžė, kad Irano veiksmai šiurkščiai pažeidžia valstybių suverenitetą ir kelia grėsmę regiono stabilumui.
Per pokalbį prezidentas pažymėjo, kad saugumo situacija Artimuosiuose Rytuose yra atidžiai stebima, ir išreiškė apgailestavimą, jog derybos dėl Irano branduolinės ir raketų programų nedavė rezultatų.
„Prezidentas akcentavo, kad Iranas neturi ir negali įgyti branduolinio ginklo. Lietuvos ir Latvijos vadovai pabrėžė, jog Irano veiksmai kelia grėsmę ne tik Artimųjų Rytų šalių saugumui, bet ir platesniam tarptautiniam stabilumui, įskaitant Irano teikiamą paramą Rusijos karui prieš Ukrainą“, – sakoma prezidentūros pranešime.
Kalbėdami apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą, prezidentai pažymėjo, jog, vykstant deryboms tarp Ukrainos ir Jungtinių Amerikos Valstijų, apčiuopiamų rezultatų kol kas nėra, ir akcentavo būtinybę toliau nuosekliai remti Ukrainą politiškai, finansiškai ir kariniu požiūriu.
Per pokalbį telefonu taip pat aptarta padėtis Baltarusijoje. Lietuvos ir Latvijos vadovai pažymėjo, kad Baltarusijos režimas, kaip ir Iranas, veikia kaip Rusijos agresijos įgalintojas ir išlieka svarbia destabilizuojančia grandimi regiono saugumo architektūroje, veikdamas kartu su kitais agresiją remiančiais režimais.
„Abiejų šalių prezidentai paragino tarptautinę bendruomenę dėti maksimalias pastangas siekiant išvengti nekontroliuojamos konflikto eskalacijos Artimuosiuose Rytuose ir užkirsti kelią plataus masto konfliktui. Pabrėžta, kad regiono stabilumas yra svarbus viso pasaulio saugumui, o diplomatinės pastangos ir glaudus koordinavimas su Europos Sąjungos partneriais ir sąjungininkais išlieka esminiai“, – nurodoma prezidentūros pranešime.
Lietuvos ir Latvijos vadovai pabrėžė, jog Irano veiksmai kelia grėsmę ne tik Artimųjų Rytų šalių saugumui, bet ir platesniam tarptautiniam stabilumui, įskaitant Irano teikiamą paramą Rusijos karui prieš Ukrainą.
Kalbėjosi su Lenkijos ir Suomijos prezidentais
Prezidentas G. Nausėda sekmadienio vakarą telefonu su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu ir Suomijos prezidentu Alexanderiu Stubbu aptarė saugumo situaciją Artimuosiuose Rytuose.
Pokalbio su K. Nawrockiu metu, anot Prezidentūros, ypatingas dėmesys skirtas Lietuvos ir Lenkijos piliečių saugumui Artimuosiuose Rytuose. Šalių vadovai aptarė savo šalių piliečių situaciją regione ir sutarė paraginti atsakingas institucijas imtis visų būtinų humanitarinių priemonių, siekiant užtikrinti piliečių saugų grįžimą į tėvynę.
Pasak G. Nausėdos, didėjant regioninei įtampai, glaudus Lietuvos ir Lenkijos institucijų koordinavimas yra būtinas, siekiant operatyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją ir apsaugoti žmonių gyvybes.
Tuo metu pokalbyje su A. Stubbu Lietuvos vadovas griežtai pasmerkė Irano atakas prieš Bahreiną, Kuveitą, Katarą, Saudo Arabiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Omaną ir kitas regiono valstybes, pabrėždamas, kad tokie veiksmai šiurkščiai pažeidžia valstybių suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Skelbiama, kad G. Nausėda išreiškė solidarumą su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos valstybėmis ir kitomis šalimis, kurių teritorijose buvo atakuoti taikiniai.
Prezidentas pažymėjo, jog konfliktas regione dar tik įsižiebia, todėl svarbu suprasti, ar ši eskalacija gali turėti įtakos Irano režimo dinamikai ir atverti galimybių demokratinėms jėgoms siekti pokyčių.
Anot Prezidentūros, pokalbio su Suomijos kolega metu G. Nausėda taip pat akcentavo, kad dabartinė situacija atskleidžia neatitikimą tarp Rusijos deklaruojamų ambicijų ir realių galimybių. Nepaisant bandymų prisistatyti kaip globalaus saugumo veikėja, Rusija faktiškai nepajėgia daryti lemiamos įtakos net savo artimiausių partnerių krizėse.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad didėjanti įtampa Artimuosiuose Rytuose neturi nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesio nuo Rusijos karo prieš Ukrainą. Pasak Prezidento, svarbu užtikrinti, kad tarptautinis dėmesys ir visapusiška parama Ukrainai išliktų nuoseklūs ir nesusilpnėtų dėl kitų krizių.
Lietuvos ir Suomijos vadovai sutarė, kad nekontroliuojama konflikto eskalacija Artimuosiuose Rytuose turėtų rimtų pasekmių viso regiono saugumui ir platesniam tarptautiniam stabilumui. G. Nausėdos teigimu, dabartinėje saugumo aplinkoje ypač svarbu išlaikyti aiškius strateginius prioritetus.
BNS skelbė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Izraelis šeštadienį pradėjo precedento neturintį puolimą prieš Iraną, per kurį, kaip pranešama, žuvo keli šimtai žmonių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė tokių veiksmų ėmęsis, nes Iranas toliau plėtojo savo branduolinę programą ir planus kurti raketas, galinčias pasiekti JAV teritoriją.
Per atakas nukautas Irano aukščiausiasis lyderis ajotala Ali Khamenei, valdęs šalį nuo 1989 metų. Sekmadienį Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas pareiškė, kad A. Khamenei nužudymas yra „karo prieš musulmonus paskelbimas“.
Tuo metu Nacionalinio krizių valdymo centras (NKVC) Artimuosiuose Rytuose esančius lietuvius ragina laukti oro erdvės atidarymo ir sekti vietos valdžios nurodymus. Skaičiuojama, kad Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Izraelyje, kitose regiono šalyse yra iki pusantro tūkstančio Lietuvos piliečių, maždaug 100 jų prašo pagalbos išvykstant.
Naujausi komentarai