Iki kitų Seimo rinkimų liko beveik metai, tačiau jau dabar aišku, kad jie kai kurioms partijoms greičiausiai taps didžiojo nuopuolio rinkimais. Prognozes galėtų sujaukti tik didelis politinis žemės drebėjimas.

Didžiausi pralaimėtojai

Nuo praėjusių Seimo rinkimų politinių lyderių barstymu labiausiai pasižymėjo partija "Tvarka ir teisingumas" (TT). Nesutaręs su TT vadovybe bei jos vėliavnešiu ir buvusiu draugu Rolandu Paksu, dar prieš dvejus metus partiją paliko Remigijus Ačas. Tą patį padarė ir vidaus reikalų ministro posto negavęs Andrius Mazuronis. Pastarojo tėvas europarlamentaras Valentinas Mazuronis taip pat nutraukė seną bičiulystę su R.Paksu – perbėgo į Viktoro Uspaskicho stovyklą ir buvo išrinktas Darbo partijos (DP) pirmininku. Vienas iš likusių TT lyderių, R.Pakso pavaduotojas Rimas Antanas Ručys, pastaruoju metu dažniau minimas ne dėl politinės veiklos, o korupcijos skandalo.

TT ir DP – didžiausi praėjusių savivaldybių tarybų rinkimų pralaimėtojai. Pavyzdžiui, į Kauno miesto savivaldybės tarybą rinkėjai neišrinko nė vieno šių partijų atstovo. O labiausiai V.Uspaskichą turėjo suerzinti tai, kad mero posto DP nepavyko iškovoti partijos guolyje – Kėdainiuose.

"Vertinant objektyviai ir lyginant su ankstesniais rinkimais, partijos programai šįkart pritarė tik apie 60 tūkst. rinkėjų, kurių anksčiau būta šimtu tūkstančių daugiau. Tai didelis kritimas. Bet, jei skaičiuosime mandatus, DP gavo tik maždaug 20 mandatų mažiau nei per ankstesnius rinkimus. Tai nėra laimėjimas, bet nėra ir pralaimėjimas. Kalbant apie Kėdainius, manau, kad mero rinkimai buvo ganėtinai sureikšminti – savivaldybės rinkimuose daugiausia mandatų gavo būtent mūsų partija", – pozityvių rinkimų aspektų bandė įžvelgti V.Mazuronis.

Nepaisant šiųmetės nesėkmės, politinės mirties šioms dviem partijoms kol kas nežadama. Politologo Alvido Lukošaičio manymu, jos turėtų šiek tiek atsitiesti per Seimo rinkimus, nes egzistuoja taisyklė: įprastinės partijos prie balsų, gautų per savivaldos rinkimus, Seimo rinkimų metu prisideda 50–60 tūkst. balsų. Tad Seimo rinkimuose didžiosios partijos bus pagrindiniai žaidėjai, tik neaišku, kaip persiskirstys balsai.

Padėtį pakeistų žvaigždė

"Neįžvelgiu, kad dabar parlamente esančioms partijoms gresia didesnis nukraujavimas arba mirtis, kuri ištiko, pavyzdžiui, Arūno Valinsko suorganizuotą Prisikėlimo partiją ir per praėjusius rinkimus penkis Seimo mandatus iškovojusią "Drąsos kelio" partiją, kuri faktiškai yra mirusi. Be abejo, per rinkimus partijos susidurs su sunkumais, tačiau kad jas ištiktų mirtis – taip tikrai nebus", – kalbėjo A.Lukošaitis.

Pašnekovo teigimu, politinę kovą ir jos rezultatus gali lemti ir pokyčiai politiniame lauke. "Partija gali surasti kokią nors žvaigždę. Tada situacija labai greitai keičiasi į vieną ar kitą pusę", – prognozavo A.Lukošaitis. Tam tikros įtakos gali turėti vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio pasirinkimas. Jis neslepia, kad per Seimo rinkimus gali atstovauti vienai ar kitai partijai, tačiau viešai jos pavadinimo dar neatskleidė. Tiesa, A.Lukošaičio manymu, S.Skvernelis nėra žvaigždė, gali ja ir nebūti. Didesnės įtakos rinkimams galėtų padaryti tokios įžymybės kaip Virgilijus Alekna, Rūta Meilutytė ar Arvydas Sabonis.

"Mūsų politinės konkurencijos ribose šiandien yra daug daugiau stabilumo ženklų, nei buvo, sakykime, 2004, 2008 m. Partijos, kurios dabar dominuoja, yra gana stiprios ir giliai įmetusios inkarus. Marintojų, kurie partijai galėtų parašyti nekrologą, taip pat nėra. Vargu ar atsiras norinčiųjų pasišvaistyti kirviais arba peiliais virš dabar vyraujančių partijų", – samprotavo A.Lukošaitis. Tiesa, politologas yra prasitaręs, kad po savivaldybių rinkimų neatmeta galimybės, jog, "renkant parlamentą, iki 200 tūkst. rinkėjų balsų galėtų gauti bet koks naujas darinys".

Svarbus lyderių apsisprendimas

Politologas Algis Krupavičiaus kalbėjo, kad TT ir DP situacijos yra labai neapibrėžtos, bet partijos išliks parlamentinės. "Darbo partija yra ta, kuri moka susitelkti ir gana gerai organizuoti rinkimų kampaniją. Paskutinis pavyzdys – mero rinkimai Telšiuose: nors nelabai daug buvo abejonių, kad postą laimės socialdemokratas, DP paskutiniu metu susiėmė ir laimėjo. Vienas nežinomasis – kiek šios partijos įkūrėjas ir garbės pirmininkas Viktoras Uspaskichas pats dalyvaus rinkimų kampanijoje. Jeigu ne, partija gali prarasti nemažai mandatų", – prognozavo A.Krupavičius. Pašnekovas pripažino, kad naujasis DP pirmininkas V.Mazuronis yra lyderis, tačiau ne tas, kokio reikėtų per rinkimų kampaniją.

V.Mazuronis dienraščiui patvirtino, kad V.Uspaskichas ne tik tol, kol tęsis teismų maratonas, bet ir vėliau nežada dalyvauti aktyvioje politikoje – užsiims verslu. Tačiau DP pirmininkas tikino, kad dėl to partija išsivaikščioti nežada.

Lyderio problema, pasak A.Krupavičiaus, egzistuoja ir TT partijoje. Jos galimybės per būsimuosius rinkimus daug priklauso nuo R.Pakso pozicijos – ar jis pasiryžęs atsisakyti europarlamentaro mandato ir dalyvauti Seimo rinkimuose. "Jei jis bus nuošalyje, tada partijos laukia daug problemų: vienmandatėse rinkimų apygardose gali laimėti tik kelis mandatus, o daugiamandatėse apygardose partijos kandidatų laukia sunki kova. Tokiu atveju jiems vienas iš patarimų būtų su kita partija jungtis į koaliciją", – sakė A.Krupavičius.

Sūpuoklių principas

A.Krupavičius kalbėjo, kad per būsimuosius rinkimus galimas pagrindinių partijų populiarumo sumažėjimas, tačiau mažai tikėtina, kad tai gresia socialdemokratams.

"Jei neįvyks politinis drebėjimas, apklausos šiandien puikiai rodo būsimo Seimo rinkimų tendencijas. Pirmi turėtų būti socialdemokratai, nes jų reitingai stabilūs ir ilgalaikiai", – kalbėjo A.Krupavičius.

Politologo manymu, per rinkimus gali atsirasti "didžioji intriga" – socialdemokratai gali tapti net valdančiąja Seimo dauguma. "Jei skaičiuosime turinčiųjų nuomonę rinkėjų balsus, atsiranda galimybė, kad socialdemokratai, jei jų rinkimų kampanija bus sėkminga, susižers rinkėjų balsų daugumą. Tik klausimas, kiek jiems pritrūks mandatų iki absoliučios daugumos. Ypač sėkmingai susiklosčius rinkimų kampanijai, socialdemokratai gali turėti net absoliučią daugumą. Panašiai vyko rinkimai 1996 m., kai konservatoriai Seime turėjo vos ne absoliučią daugumą. Taigi viskas vyksta savotišku sūpuoklių principu, tik keičiasi politinė partija", – prognozavo A.Krupavičius.

Partinis akmuo

Eligijaus Masiulio vadovaujamo Liberalų sąjūdžio kandidatų Seimo rinkimuose gali laukti nemaži nusivylimai.

"Liberalų reitingai geri, bet populiarumui trūksta stabilumo – galimų rinkėjų elektoratas labai svyruoja. Viena iš pagrindinių jų problemų – maži žmogiškieji ištekliai, mažai narių. Net šešėlinio kabineto ministrų pasirinkimas abejotinas – tai rodo ir nutikimas su šešėline ministre Dalia Teišerskyte", – vieną iš niuansų, galinčių pakišti koją liberalams, vardijo A.Krupavičius.

Tačiau, politologo manymu, liberalai turi didesnę problemą – tai jų partijos narys europarlamentaras Antanas Guoga.

"Paaiškėjo, kad jis turi Australijos pilietybę, net dvi iki šiol slėptas dukros. Vyras dabar sprendžia problemą: dalyvauti ar nedalyvauti jam Seimo rinkimuose, imti, jei pasiseks, ekonomikos ministro portfelį ar pasilikti europarlamentaro mandatą? Būtent A.Guoga buvo garvežiu liberalams per pastarąsias rinkimų kampanijas, o dabar jis gali tapti savotišku akmeniu, trauksiančiu liberalus į dugną. Tai žmogus, kurio politinis veidas neaiškus", – kalbėjo A.Krupavičius.

Kai kurie Liberalų sąjūdžio politikai yra pareiškę, kad partijai galbūt reikėtų kooperuotis su konservatoriais. A.Krupavičiaus manymu, tai būtų liberalų šūvis sau į koją: "Būkime realistai: Andrius Kubilius yra tarsi raudonas skuduras rinkėjams. Žmonės dar pamena laikotarpį, kai jis vadovavo Vyriausybei."

A.Krupavičius svarstė, kad šiandien sociologinėmis apklausomis konservatoriams nereikėtų aklai tikėti – jie gaus daugiau balsų, negu jos rodo. Tiesa, politologas perspėjo, kad Kaune gali baigtis konservatorių era – dabar jie yra išrinkti visose miesto vienmandatėse apgygardose. "Galimą tendenciją parodė ir mero rinkimai. Neabejotina, jog konservatoriai Kaune lyderiaus, bet kad nesurinks visų galimų balsų, galiu garantuoti. Kita vertus, konservatorių gretas papildo jaunimas – neaišku, kaip į tai reaguos rinkėjai", – perspėjo A.Krupavičius.

Dvelkia apatija

Politologas įžvelgia, kad konservatorių ir Liberalų sąjūdžio padėtį apsunkins tai, kad didesnioji rinkėjų dalis liberalios politikos yra atsikandusi, tad jos elektoratas yra sumažėjęs. Į jį pretenduoja ir Artūras Zuokas su savo Lietuvos laisvės sąjunga (LLS). Tačiau nuo A.Zuoko, pašnekovo manymu, dvelkia apatija, jis ganėtinai pavargęs nuo ankstesnių rinkimų. Aplink A.Zuoką suburta "Sąjunga TAIP" patyrė fiasko per praėjusius Seimo rinkimus. Merų rinkimuose LLS iškovojo keturis postus, tačiau Kėdainių meru išrinktas Saulius Grinkevičius po poros mėnesių persikėlė į varžovų – Liberalų sąjūdžio – stovyklą.

Pastaruoju metu pagrindinėje politinėje scenoje nefigūruoja nei A.Zuokas, nei jo ginklanešiai: Regimantas Čiupaila, Žilvinas Šilgalis, Algis Čaplikas.

Vis dėlto, A.Krupavičiaus nuomone, A.Zuoko nurašyti dar nereikia. "Galima pabandyti grįžti į geruosius laikus, tai nėra mušta korta – partija galbūt ir gautų kelis mandatus", – svarstė buvusio Vilniaus mero politines galimybes A.Krupavičius.