„Darbo grupė apsispręs, kokia forma sugrįš. Gali būti tai rekomendacijos, gali būti gairės, gali būti labai konkretūs įstatymo projektai, gali būti įstatymo projektai su tam tikromis alternatyvomis. Kai artėsim prie projekto parengimo, tada ir matysim“, – pirmadienį vykusio posėdžio metu kalbėjo J. Olekas.
Pagal reglamentą, darbo grupė turės pateikti išvadas ir siūlymus dėl LRT valdysenos modelio bei jo teisinio reglamentavimo tobulinimo.
Jai siūloma įvertinti dabartinį reguliavimą, išanalizuoti nacionalinio transliuotojo valdymo, priežiūros ir atskaitomybės mechanizmus, įvertinti kitų valstybių patirtį, nustatyti galimas rizikas LRT nepriklausomumui, skaidrumui ir atskaitomybei, išanalizuoti įstaigos finansinių išteklių naudojimo teisinį reglamentavimą, skaidrumo ir efektyvumo užtikrinimo mechanizmus bei parengti siūlymus dėl teisės aktų pakeitimo.
„Yra skirtingų turbūt nuomonių, skirtingų pasiūlymų ir mes tada, kai ateisime su savo produktu, matysime, ar jis taps vieningu, labai sutartu dokumentu, ar liks kažkokia kita forma“, – vėliau po trečiojo trečiojo darbo grupės posėdžio žurnalistams kalbėjo Seimo pirmininkas J. Olekas.
Konservatorius Vytautas Kernagis sakė, jog kol kas iš 17 narių – 12 politikų ir penkių žiniasklaidos atstovų – sudaryta darbo grupė nediskutuoja dėl esminio klausimo.
„Mes dar kantriai laukiame, žiūrėsime, kaip bus toliau. Aš negaliu taip vienareikšmiškai pasakyti (ar pasitrauksime iš darbo grupės – BNS), bet aš manau, kad tas balto lapo nenaudojimas ir nepradėjimas nuo pradžių kalbėti apie valdyseną – tai turbūt ir bus ta raudonoji linija“, – teigė jis.
Darbo grupė pirmadienį išklausė LRT auditą atlikusios Valstybės kontrolės pristatymą. Taip pat į klausimus atsakė LRT ir Medijų tarybų atstovai.
Ketvirtadienį į posėdį pozicijoms pateikti kviečiama Interneto žiniasklaidos asociacija, Seimo Tyrimų skyrius, Žurnalistų draugija.
LRT tarybos pirmininkas: norėtųsi resursų, leidžiančių mažinti priklausomybę nuo administracijos
LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, jog papildomi išoriniai resursai leistų mažiau priklausyti nuo administracijos.
„Norėtųsi, kad (...) taryba turėtų daugiau resursų, kad tie resursai būtų labiau išoriniai ir nebūtų priklausomi nuo administracijos malonės. Tai tokiu atveju autonomija ir resursų turėjimas leistų funkcijas vykdyti galbūt greičiau ir efektyviau“, – pirmadienį sakė jis.
LRT tarybos pirmininko teigimu, tai galėtų būti su administracija nesusijęs biuras arba teisininkų, raštvedybos pareigybės.
Tarybos narys Deimantas Jastramskis savo ruožtu tvirtino niekada nesusidūręs su situacija, kad administracija ko nors būtų nesuteikusi tarybai, ko ji prašė.
„Aš nė karto nesusidūriau su tokia situacija, galbūt kiti tarybos nariai turi kitokį patyrimą, bet tai techninė problema, kuri tikrai ne valdysenos lygmeniu galėtų būti svarstoma“, – teigė jis.
Taip abu visuomeninio transliuotojo tarybos atstovai kalbėjo išvadas ir siūlymus dėl LRT valdysenos modelio bei jo teisinio reglamentavimo tobulinimo vasario viduryje turėsiančios pateikti Seimo darbo grupės posėdyje.
Pasak M. Jurkyno, taryba dėl valdysenos modelio nėra diskutavusi, o vertinti galėtų konkretesnius pasiūlymus.
Kaip rašė BNS, sudaryti darbo grupę, siekiant parengti LRT įstatymo pataisas dėl jos valdysenos keitimo, sutarta gruodžio pabaigoje per Seimo frakcijų lyderių susitikimą Prezidentūroje su Gitanu Nausėda.
Ji kiek anksčiau pirmadienį jau išklausė LRT auditą atlikusios Valstybės kontrolės pristatymo.
Praėjusią savaitę vykusio posėdžio metu Žurnalistų profesionalų asociacija kartu su LRT iniciatyvine grupe nurodė atsisakantys dalyvauti procese, jei nebus atsižvelgta į Medijų tarybos siūlymą įtraukti daugiau ekspertų.
Žurnalistų paklaustas apie tokį LRT iniciatyvinės grupės sprendimą, M. Jurkynas teigė, jog organizacija yra laisva pasirinkti dalyvauti ar nedalyvauti veikloje.
„Jeigu medikas gydo žmogų, juk pacientas nesako medikui, kaip jį gydyti (...). Taryba gali išsakyti poziciją, administracija gali išsakyti poziciją, bet, manau, nei administracija, nei taryba neturėtų būti šitos Seimo sudarytos darbo grupės dalimi“, – teigė jis.
M. Jurkynas taip pat atmetė įtarimus dėl LRT tarybos politizavimo, ragino „dalykiškai kritikuoti“ jos sprendimus bei tikino, jog taryba nesikiša į redakcinius klausimus. Anot jo, dabar galiojantis modelis nepažeidžia transliuotojo nepriklausomumo.
„Jei vienas ar kitas tarybos sprendimas neatitinka kieno nors lūkesčių ar interesų, tai jokiu būdu savaime nereiškia, kad LRT taryba yra politizuota“, – sakė M. Jurkynas.
Kaip rašė BNS, G. Nausėda ir premjerė Inga Ruginienė yra paraginę tarybą atsistatydinti, siekiant išspręsti valdančiųjų ir dalies žurnalistų bendruomenės nesutarimus dėl Seime svarstomų pataisų, lengvinančių nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą.
Pasitraukus tarybai, tai lemtų, jog pareigas turėtų palikti ir LRT vadovė bei jos pavaduotojas.
M. Jurkyno teigimu, Seimas gali kvestionuoti ar peržiūrėti LRT valdymo modelį, tačiau tą darydamas privalo išlaikyti distanciją nuo transliuotojo valdymo ir vadovavimo sprendimų.
„Šiuo aspektu kritikuotinas LRT finansavimo užšaldymas, įvykdytas 2025-ųjų metų pabaigoje, kadangi valstybės galimybių ribotumas ir finansų nukreipimas gynybos poreikiams LRT tarybai yra suprantamas, tačiau finansavimo tvarkos keitimo laikas ir keitimą lydėjusi retorika nebuvo tinkama LRT nepriklausomumo aspektu“, – teigė jis.
BNS rašė, jog Seimas trejiems metams įšaldė LRT biudžetą bei numatė, jog jam vėliau būtų skiriamas mažesnis gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų procentas nei dabar.
Pagal pakeitimus, 2026–2028 metais LRT skiriami valstybės biudžeto asignavimai bus lygūs 2025 metų LRT skirtiems valstybės biudžeto asignavimams.
Naujausi komentarai