„Manau, kad iš tikrųjų mūsų dabartinis pasiūlymas ir Venecijos rekomendacijos, jos yra iš tikrųjų labai artimos“, – pirmadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė parlamento vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Venecijos komisijos išvadose kalbama ir apie nacionalinio transliuotojo finansavimą, ko nėra darbo grupės parengtame projekte.
„Kiek man teko susipažinti su Venecijos komisijos išvadomis, pagrindinis likęs dalykas, kurį reikėtų pasvarstyti, tai yra finansavimo dalykai“, – sakė J. Olekas.
Jo teigimu, įšaldyti LRT biudžetą nutarta, siekiant sustabdyti jo augimą ir užtikrinti finansavimą saugumui bei gynybai.
BNS rašė, kad Venecijos komisija šeštadienį paragino Lietuvą peržiūrėti pernykštį sprendimą trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą, taip pat patarė išlaikyti kvalifikuotos daugumos kartelę atleidžiant transliuotojo generalinį direktorių.
Anot komisijos, įstatymas, kuriuo LRT finansavimas buvo įšaldytas, priimtas „neatlikus poveikio vertinimo ar reikšmingų konsultacijų su LRT ir nenustatant pereinamojo laikotarpio“.
Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Seimas priėmė LRT įstatymo pataisą, pagal kurią 2026–2028 metams įstaigos finansavimas užšaldomas 2025 metų lygyje.
Vėlesniais metais įstaigos biudžetas bus sudarytas iš užpraėjusių metų faktiškai gautų 0,75 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 0,8 proc. akcizo pajamų – mažiau nei dabar.
Iki šių metų LRT būdavo skiriama 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. akcizo pajamų.
Venecijos komisija pabrėžė, kad minima pataisa buvo užregistruota dvi savaites iki jos priėmimo ir įsigaliojo nuo 2026 metų.
Pasak komisijos, tokia skuba ir konsultacijų stoka „atėmė iš transliuotojo bet kokią galimybę pritaikyti savo planus, sukeliant numatomą riziką, kad jam trūks išteklių, būtinų viešajai paslaugai teikti“.
„Atsižvelgdama į tai, Venecijos komisija rekomenduoja atlikti išsamų LRT finansavimo modelio vertinimą, įskaitant neseniai įvykusių pokyčių poveikio LRT gebėjimui veiksmingai vykdyti viešąsias paslaugas analizę“, – rašoma nuomonėje.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą LRT biudžetas 2026–2028 metais sieks po beveik 80 mln. eurų. Remiantis ankstesne finansavimo metodika, transliuotojo biudžetas šiemet turėjo augti iki beveik 88,2 mln. eurų.
Seimo valdyba praėjusią savaitę kreipėsi į Vyriausybę, siūlydama iki rugsėjo 1 dienos parengti LRT įstatymo pakeitimo projektą dėl nacionalinio transliuotojo finansavimo modelio pakeitimo.
Ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti darbo grupės parengtas LRT įstatymo pataisas, numatančias šios įstaigos valdysenos pakeitimus.
Projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat nutarta nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Be kita ko, nuspręsta, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jei netinkamai vykdytų funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tačiau palikta ta pati – dviejų trečdalių – balsų kartelė, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
Venecijos komisijos siūlymu, pakeista vadovo atleidimo tvarka turėtų įsigalioti po dabartinės LRT vadovės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės kadencijos.
Anot komisijos, tai būtų esminė garantija, užtikrinanti, kad „atleidimo iš darbo procedūrų pakeitimai būtų suprantami kaip sisteminė visuotinai taikoma reforma, o ne kaip priemonė, nukreipta prieš konkretų pareigūną“.
Minėtas projektas parengtas nedalyvaujant daliai žurnalistų atstovų, iš darbo grupės veiklos prieš projekto tvirtinimą pasitraukė opoziciniai konservatoriai ir liberalai.
Naujausi komentarai