„Yra didelė tikimybė, kad H. Šinkūnas bus patvirtintas iš antro karto“, – Žinių radijui trečiadienį sakė J. Olekas.

Kaip rašė BNS, už prezidento teiktą H. Šinkūno kandidatūrą per slaptą balsavimą spalio 21 dieną buvo 53 parlamentarai, prieš balsavo 44, susilaikė 22 Seimo nariai. Tai reiškia, kad prieš G. Nausėdos teiktą kandidatą buvo bent dalis valdančiosios koalicijos atstovų.

Po parlamentarų balsavimo G. Nausėda sakė neatmetantis galimybės dar kartą teikti H. Šinkūno kandidatūros.

Prezidentas tuomet teigė, kad tai kerštas už jo vetuotas „čekiukų“ bylas liečiančias Baudžiamojo kodekso pastatas, socialdemokratai tai neigė.

„Manau, kad tai yra pakankamai gera kandidatūra į KT, bet taip susiklojo tuo balsavimu. Sunku pasakyti iš tikrųjų, kas ir kaip balsavo, nes balsavimas slaptas. Galbūt vieniems nepatiko gerbiamo H. Šimkūno toks, sakyčiau, šiuolaikinis požiūris į gyvenimą, į Konstituciją, pritrūko tam tikro konservatyvizmo“, – kalbėjo J. Olekas.

„Iš kitos pusės, tuo metu buvo ir įvairūs pasisakymai apie kitus kandidatus ir paties prezidento. Galbūt ką nors užgavo dėl kritikos kitiems kandidatams“, – sakė parlamento vadovas.

Galbūt ką nors užgavo dėl kritikos kitiems kandidatams.

BNS skelbė, kad Seimas spalio pabaigoje KT teisėjais paskyrė ilgametį parlamentarą Julių Sabatauską ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Civilinių bylų skyriaus pirmininką Artūrą Driuką. J. Sabatauską teikė J. Olekas, A. Driuką – LAT pirmininkė Danguolė Bublienė.

G. Nausėda kritikavo J. Sabatausko teikimą į KT teisėjus, vadino tai teismo politizavimu.

H. Šinkūnas šiuo metu eina Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano pareigas.

KT sudaro devyni teisėjai, kas trejus metus jis atnaujinamas trečdaliu. Šis atnaujinimas turi įvykti kitų metų pavasarį, tačiau kandidatų pavardes privalu paskelbti prieš pusmetį.

KT įstatyme numatyta, kad šio teismo teisėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos pilietis, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio ar mokslinio pedagoginio darbo pagal teisininko specialybę stažą.

H. Šinkūno teikimas aptariamas ir krašto apsaugos ministro skyrimo kontekste.

Tuo metu šalies vadovo patarėjas Deividas Matulionis neigia, kad svarstomi politiniai mainai, jog Seime patvirtinus prezidento teikiamą kandidatą į KT teisėjus, G. Nausėda savo ruožtu palaimins socialdemokrato Roberto Kauno skyrimą į krašto apsaugos ministrus.

J. Olekas teigė nesiejantis H. Šimkūno patvirtinimo Seime ir R. Kauno paskyrimo ministru.

„Man atrodo, kad mes taip negalime užsižaisti kaip vaikai smėlio dėžėje. (...) Aš nepritariu tam kaip žmogus, kaip politikas, kaip Seimo pirmininkas“, – sakė parlamento vadovas.

R. Kauno kandidatūrą kritikuoja opozicija ir dalis visuomenės, abejojama jo galimybėmis dirbti dėl nepatyrimo gynybos srityje.

Tuo metu G. Nausėda sakė, kad jį nustebino socdemo pasirengimas, o kandidatą patvirtins, jei „viskas bus tvarkoje“. Sprendimą dėl naujo ministro šalies vadovas žadėjo šią savaitę.

Naujo krašto apsaugos ministro prireikė iš pareigų atleidus premjerės pasitikėjimą praradusią Dovilę Šakalienę.