Olekas: turėtume susirūpinti tam tikrų institucijų veikla

„Man atrodo, kad mes turėtume susirūpinti mūsų tam tikrų institucijų veikla“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė J. Olekas.

„Žurnalistų gaunama informacija (...) rodo, kad tos tarnybos, kurios tą darbą turėtų atlikti, nepakankamai domisi. Jos turėtų padaryti tyrimus ir pateikti aiškius vertinimus ir atsakymus“, – pridūrė jis.

Taip Seimo pirmininkas kalbėjo žurnalistikos centrui „Siena“ pirmadienį paskelbus, kad „Nemuno aušros“ parlamentaras Aidas Gedvilas Seime palaikė įstatymų pataisas, palankias degalinių tinklui „Jozita“, su kuriuo anksčiau jo šeimos verslas turėjo finansinį sandorį, taip pat savo įmonės lėšomis pasistatė būstą, taip galimai siekdamas išvengti mokesčių.

Tuo metu žurnalistinį tyrimą atlikę „15min“, LRT, „Redakcijos“, „Sienos“ ir „Delfi“ žurnalistai praėjusią savaitę paskelbė, kad su vienu iš partijos lyderių parlamentaru Robertu Puchovičiumi susiję 17 asmenų 2024 metais partijai sunešė apie 60 tūkst. eurų.

Žurnalistai nustatė, kad sąskaitose pinigų neturėję „Nemuno aušros“ nariai įsinešdavo grynųjų sumą ir iškart tokio paties ar panašaus dydžio suma iškeliaudavo į partijos sąskaitą kaip nario mokestis.

Po pastarojo tyrimo teisėsauga atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidraus „Nemuno aušros“ finansavimo. „Aušriečiai“ įtarinėjimus atmeta ir teigia, jog partija buvo finansuota teisėtai.

Apie nepasitikėjimo procedūrą jo atžvilgiu: opozicijos šventa pareiga

Seimo pirmininkas sako opozicijos inicijuotą nepasitikėjimo juo procedūrą vertinantis kaip progą atsakyti į klausimus.

Na, čia opozicijos šventa pareiga vis spausti poziciją ir gera proga atsakyti į tuos klausimus, kuriuos kelia.

„Na, čia opozicijos šventa pareiga vis spausti poziciją ir gera proga atsakyti į tuos klausimus, kuriuos kelia“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė J. Olekas.

Pasak jo, valdančioji dauguma dirba intensyviai, o jos nuomonė dėl kai kurių valstybės valdymo klausimų skiriasi nuo opozicijos, ir tai yra normalu.

J. Olekas tvirtino, kad nepasitikėjimo procedūra gali būti susijusi ir su Seimo mažumos baime dėl „tam tikros pozicijos sėkmės“.

BNS rašė, kad nepasitikėjimo Seimo pirmininku procedūra buvo inicijuota vasarį, jos pradžią parėmė 34 parlamentarai iš opozicijos.

Opozicija J. Olekui priekaištauja dėl antikonstitucinio siūlymo partijos kolegą Julių Sabatauską skirti Konstitucinio Teismo teisėju, atsakomybės stokos parenkant kandidatus į Seimo kontrolierius, šališko vadovavimo LRT pokyčius svarstančioje darbo grupėje.

Pagal Seimo statutą, pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną turi būti svarstomas, kai tokį prašymą motyvuotu raštu pateikia ne mažiau kaip penktadalis, tai yra ne mažiau kaip 29 iš 141, Seimo narių.

Seimo pirmininkas netenka pareigų, jeigu už atleidimą per slaptą balsavimą pasisako daugiau kaip pusė visų parlamentarų.

Antradienį prasideda Seimo pavasario sesija.

Tikisi, kad opozicija nesiims procedūrinių trikdžių priimant LRT pataisas

Seimui ruošiantis imtis darbo grupės įstatymo projekto dėl LRT valdysenos, Seimo pirmininkas J. Olekas tikisi, kad opozicija nesiims procedūrinių trikdžių priimant pataisas.

„Mes ne kartą esame kalbėję, ir sudarėme komisiją dėl to, ir dirbo opozicija, ir pozicija kartu, kad išspręstume tuos klausimus. Ir man atrodo, tie pasiūlymai dabar yra labai panašūs ir opozicijos, ir mūsų“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo J. Olekas.

„Tai nėra tie dalykai, dėl ko reikėtų tiesiog šaipytis iš Seimo su tokiais pasiūlymais, ar rengti protestus, nes nuomonių galima turėti skirtingų, bet sprendimai priimami vis dėlto balsų dauguma, kaip žmonės yra išrinkę ir įgalioję atstovauti jų nuomonei“, – pridūrė Seimo pirmininkas.

Pasak jo, tai, kad liberalai ir konservatoriai pasitraukė iš naują LRT valdysenos modelį rengusios darbo grupės, neturėtų paveikti įstatymo priėmimo.

„Mes dirbom kartu, pabaigėm darbą ir pasitraukė visi iš komisijos. Tai čia aš manau, kad jeigu porą dienų dirbai, tavo pasiūlymus priėmė, ir po to sakai: „žiūrėkit, aš protestuoju ir einu kažkokį, reiškia, vėl katiną siūlyti“, man atrodo, kad tai nėra atsakingas valstybės valdymas ir atsakinga pozicija, kurią turi užimti Seimo narys. Aš tikrai kviečiu argumentuotai sakyti ir, kaip pridera Seime, balsuoti dėl to ir apsispręsti“, – kalbėjo J. Olekas.

Prasidėjus parlamento pavasario sesijai, LRT įstatymo projektą Seimui planuojama pateikti ketvirtadienį.

Darbo grupės parengtame projekte numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.

Taip pat nutarta nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, to dabar nėra. Siūloma, kad reikėtų riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.

Be kita ko, darbo grupėje nuspręsta, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, jei netinkamai vykdytų funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.

Palikta ta pati – dviejų trečdalių – balsų kartelė, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.

Numatyta, kad dalis pakeitimų įsigaliotų nuo 2027 arba 2028 metų.

Darbo grupė LRT valdysenai pakeisti buvo sukurta pernai valdantiesiems nepavykus priimti pataisų, kuriomis lengvinamas įstaigos vadovo atleidimas.

Pataisos Seime įstrigo opozicijai ėmusis vadinamosios filibusterio taktikos, kai siekiant vilkinti laiką įstatymo projektui buvo registruoti šimtai pasiūlymų.

Politikai galėtų persvarstyti parlamentarų teisinio imuniteto institutą

Seimo pirmininkas sako, kad politikai galėtų persvarstyti parlamentarų teisinės neliečiamybės institutą.

„Aš manau, kad tai tikrai yra klausimas, kurį galėtume apsvarstyti, ir būtų visiems aiškiau. Tokia diskusija frakcijose ir komitetuose galėtų įvykti ir pažiūrėtume, kuo ji baigtųsi“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė J. Olekas.

Šioje Seimo kadencijoje parlamentarai yra atsisakę panaikinti neliečiamybę socialdemokratams Arūnui Dudėnui ir Antanui Nedzinskui.

Jiems prokurorai norėjo pateikti įtarimus vadinamosiose „čekiukų“ bylose.

„Tai kelia papildomus klausimus, todėl aš manau, kad tikrai būtų verta pasvarstyti“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

BNS rašė, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje spekuliuojama, ar prokurorai neprašys naikinti demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio bei socialdemokrato Gintauto Palucko neliečiamybės. Jie kaip specialieji liudytojai buvo apklausti atskiruose ikiteisminiuose tyrimuose.