Tokią poziciją Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis ir Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė po penktadienį Vyriausybėje vykusio Seimo frakcijų lyderio susitikimo su premjere Inga Ruginiene.
Jis buvo skirtas aptarti kontrabandinių balionų užkardymo priemones.
„Šiek tiek vėluojama teisinį režimą pasienio rajonuose įvesti. Mano nuomone, turėtų būti nepaprastoji padėtis, tai leistų įvesti labai rimtus apribojimus pašaliniams asmenims lankytis jautriose teritorijose, galėtų kariuomenė veikti, galėtume atlaisvinti teisėsaugos, ypatingai policijos pajėgas“, – kalbėjo S. Skvernelis.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat teigė matanti „rimtų argumentų“ skelbti nepaprastąją padėtį, o ne ekstremalią situaciją.
„Ekstremalioji situacija yra gana toks švelnus režimas, turint galvoje, koks tai iššūkis. Nepaprastoji padėtis tikrai atrištų rankas mūsų tarnyboms kovoti ant žemės su šia problema“, – kalbėjo Liberalų sąjūdžio pirmininkė.
Vyriausybėje – diskusijos dėl ekstremalios padėties
Pagal įstatymą, sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje priima Seimas, jeigu valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai.
Pastarąjį kartą nepaprastoji padėtis Lietuvoje buvo įvesta 2022-ųjų vasarį – po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Anksčiau, 2021 metų lapkritį, ji buvo įvesta Lietuvos pasienyje su Baltarusija dėl migrantų antplūdžio iš kaimyninės šalies. Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
Tuo metu ekstremali situacija – specialus teisinis režimas, skirtas valdyti pavojingus įvykius, kilusius dėl gamtinių, techninių, ekologinių ar socialinių priežasčių. Ją gali skelbti atskiros savivaldybės arba Vyriausybė.
Kiek anksčiau penktadienį premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas patvirtino, jog Vyriausybė dėl kontrabandinių balionų iš Baltarusijos keliamos grėsmės civilinei saugai ketina skelbti būtent ekstremaliąją situaciją.
Susitikime dalyvavusi Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Orinta Leiputė tikino, jog pristatyta informacija, skaičiai ir planai rodo, kad šiai dienai užtenka būtent tokio režimo.
„Jos (ekstremalios situacijos – BNS) pakanka daryti sprendimus, kurių reikia pagal susiklosčiusią situaciją. Opozicija pateikė kitą siūlymą. Kiek teigė premjerė, įvertins šį pasiūlymą pasitarus. Bet kol kas tarnybos sako, kad užtenka ekstremalios situacijos“, – sakė parlamentarė.
Planas „linkėjimai Lukašenkai“
Konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sakė, jog itin svarbus yra ES sankcijų Baltarusijai griežtinimas. Jis taip pat Vyriausybę ragino siekti JAV palaikymo.
„Jeigu rezultatų tas amerikietiškas takelis neduoda, valstybė turi būti pasiruošusi atskirą planą. Planą, aš jį vadinu „Vytis nėra Pahonia“ arba „linkėjimai Lukašenkai“, – kalbėjo politikas.
„Dabar mes jo jums detaliai nepristatysim (...). Kai kas jau yra nuskambėję viešoj erdvėj, kaip Baltarusijos sanatorija, yra kiti dalykai. Bet iš esmės yra rimti dalykai, rimtas planas, kuris galėtų tą kainą užkelti. Tai mes turim būt pasiruošę. Jeigu duodam laiko tarpą, jeigu nėra rezultatų – tada aktyvuojam planą „linkėjimai Lukašenkai“, – sakė L. Kasčiūnas.
V. Čmilytė-Nielsen taip pat tikino pasidalinusi pasiūlymais, ką būtų galima daryti artimiausiu metu. Pasak jos, itin svarbu pristatyti situaciją europiniu lygmeniu, o parlamente priimti rezoliuciją dėl patiriamos hibridinės atakos.
„Šiandien problema yra ta, kad Lietuva nėra net oficialiai įvardijusi, kas gi yra tas dalykas, su kuriuo susiduriame“, – kalbėjo ji.
Politikė taip pat pastebėjo, jog ir opozicija, ir premjerė sutarė pasigendantys aktyvesnio prezidento vaidmens valdant krizę.
Į susitikimą neatvyko dviejų valdančiųjų jėgų lyderiai
Susitikime dalyvavę opozicinių frakcijų lyderiai pasigedo valdančiųjų „Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos narių.
O. Leiputė aiškino mananti, kad koalicijos partneriai paprasčiausiai pasitiki socdemų sprendimais.
„Aušriečių“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis BNS sakė į pasitarimą Vyriausybėje nėjęs, nes nematąs tokio pokalbio prasmės.
„Kokia prasmė eiti ir kalbėti apie orą? Mes jau viską esame išsakę per koalicijos susitikimą“, – teigė jis.
Be to, politiko teigimu, kontrabandinių balionų krizę paaštrino Vyriausybės veiksmai – sprendimas spalio pabaigoje uždaryti sieną su Baltarusija, ministrų lygiu nebendrauti su kaimyninės šalies atstovais.
„Kol nebus diplomatinių kalbų, tol nebus rezultato. Ir dar kartą sakau, eiti kalbėti vardan kalbėti, sudarinėti darbo grupes, tai čia tik vaikų žaidimas. Reikia imtis veiksmų, o ne kalbėti dėl kalbėjimo“, – tvirtino R. Žemaitaitis.
„Todėl nesąžininga dabar permesti atsakomybę Seimui“, – pridūrė jis.
Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Ligita Girskienė BNS aiškino, jog susitikime nedalyvavo dėl penktadienį rengiamo partijos tarybos suvažiavimo.
Paklausta apie jos požiūrį į ekstremalios situacijos skelbimą, politikė tikino tokiam veiksmui pritarianti.
„Reikėtų skelbti bent jau pasienio zonai, kur turime problemą, ekstremalią situaciją. Ir dar peržiūrėti baudžiamojo kodekso nuostatas bei taikyti tą priemonę, kad kontrabandininkai, kurie ir imą kontrabandą pas mus veikia prieš valstybę ir taikyti šitas baudžiamojo kodekso nuostatas“, – sakė ji.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiemet užfiksuoti 599 kontrabandinių balionų ir 197 dronų įskridimai į Lietuvos oro erdvę. Šios atakos sutrikdė 320 skrydžių, paveikė 47 tūkst. keleivių ir lėmė beveik 60 valandų oro uostų uždarymų.
BNS rašė, kad kontrabandinių balionų iš Baltarusijos skrydžiai pastaraisiais mėnesiais jau keliolika kartų paveikė Vilniaus oro uosto ir kartą – Kauno oro uosto darbą.
Dėl to Vilniui kelioms savaitėms apribojus pasienio punktų su Baltarusija veiklą, Minskas atsisako išleisti Lietuvoje registruotus vilkikus. Lietuvos vadovai šiuos veiksmus laiko hibridine Minsko režimo ataka.
(be temos)
(be temos)