OPOZICIJA SIŪLO ŠAUKTI VALSTYBĖS GYNIMO TARYBĄ DĖL VIRUSO KRIZĖS VALDYMO

Seimo opozicija kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydami šaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT) dėl koronaviruso krizės valdymo.

„Trijų opozicinių partijų vadovai kreipėsi į prezidentą, prašydami šaukti Valstybės gynimo tarybą, kuri turi teisę brėžti krizės valdymo gaires ir kelti pagrindinį klausimą, ar krizė valdoma teisingai“, – pirmadienį per spaudos konferenciją prie Seimo sakė opozicijos lyderis konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis.

„Manome, kad buvo padaryta didelių klaidų iki šiandien, visi matėme situaciją, kuri rutuliojosi su reagentais. Aš noriu pabrėžti, kad visose valstybėse daroma klaidų, bet didžioji bėda Lietuvoje, kad mes tris savaites neigėme, kad turime problemą“, – teigė opozicijos lyderis.

Opozicinių konservatorių vadovas G. Landsbergis taip pat teigė, kad kovai su koronavirusu sudaryto Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovas Aurelijus Veryga turėtų būti keičiamas.

Anot jo, tai turėtų būti žmogus, „kuris gebėtų gerai vadovauti ir turėtų visuomenės pasitikėjimą“.

Anksčiau G. Landsbergis buvo minėjęs, kad Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro vadovų reikėtų skirti krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį.

Pasigenda karininkų balso

Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė teigė, kad krizei valdyti reikėtų daugiau pasitelkti karininkų, kurie turi operacijų valdymo patirties. Tuo metu sveikatos apsaugos ministras, anot jos, turėtų rūpintis tik sveikatos apsaugos sistema.

„Galvoju, kad ministras Aurelijus Veryga daug padarė, padarė ir pozityvių dalykų, padarė ir klaidų – apie tai nėra, ką ir kalbėti. Manau, kad jis tinkamas būti sveikatos apsaugos ministru ir tęsti darbą rūpinantis (sveikatos apsaugos) sistema. Tačiau rūpintis visos krizės valdymu, manau, kad geriausias dalykas, jeigu galėtume pasitelkti patirtį, žinias, įgūdžius tų žmonių, kurie susiję su karinėmis operacijomis, turi patirties, kaip valdyti, kad sklandžiai funkcionuotų visos grandys, kad jos būtų sklandžiai koordinuojamos tarpusavyje“, – kalbėjo socialdemokratė.

Aš noriu pabrėžti, kad visose valstybėse daroma klaidų, bet didžioji bėda Lietuvoje, kad mes tris savaites neigėme, kad turime problemą.

Anot jos, geriausia būtų, kad krizės valdymui vadovautų ne politikai, kurie tuo pačiu linkę rūpintis ir savo viešaisiais ryšiais, o profesionalai.

„Man atrodo, kad turime patyrusių generolų ir pulkininkų, kurie galbūt galėtų daugiau prisidėti, nebūtinai kalbu apie (Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro) vadovą“, – sakė R. Budbergytė.

Jos teigimu, „krizė suskaldė Lietuvą į dvi dalis“, o to neturėtų būti.

„Šiuo metu yra tokia situacija, kai neturėtų būti nei pozicijos, nei opozicijos, ir visos valdžios turi dirbti pasitikėdamos viena kita, kad sukurtų pasitikėjimą visuomenei, kad krizė valdoma. Tai, kas pastaruoju metu darosi, suskaldė Lietuvą į dvi puses, vieni tiki, kiti nebetiki“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Seimas negali nedirbti

Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen savo ruožtu teigė, kad „tik adekvačiai suderinus veiksmus galima susitvarkyti su artėjančia krize, ne tik medicinine, ne tik epidemiologine, bet galimai ir socialine“.

„Mes suprantame, kad mūsų laukia karantinas, kuris greičiausiai tęsis ne vieną savaitę, galbūt ne vieną mėnesį“, – pažymėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Liberalų lyderė pabrėžė, kad net ir esant karantinui Seimas turi rinktis ir dirbti.

„Mano supratimu, šioje labai sudėtingoje situacijoje Seimas neturėtų nusišalinti nuo sprendimų priėmimo. Mes, opozicija, sutarėme, kad Seimas turi ir toliau posėdžiauti, vykdyti savo parlamentinę kontrolę, žinoma, adekvačiai užtikrinant Seimo nariams saugumą“, – tvirtino ji.

Pastarąjį kartą Seimo plenariniai posėdžiai vyko praėjusį antradienį, kovo 17 dieną. Pirmadienį Seimo valdyba spręs dėl tolesnio parlamento darbo.