Opozicija svarsto nepasitikėjimą Oleku, toliau nedalyvaus posėdžiuose

„Už tai, kas šiandien vyksta Seime, asmeninė atsakomybė tenka Seimo pirmininkui Juozui Olekui“, – sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas.

„Matome, kad chaosas tęsiasi ir už tai asmeninė atsakomybė tenka Juozui Olekui, norime pasakyti, kad bręsta ir svarstome nepasitikėjimą Seimo pirmininku“, – pridūrė jis.

Taip konservatorių pirmininkas kalbėjo pirmadienį surengtoje bendroje opozicijos frakcijų lyderių spaudos konferencijoje.

Jie taip pat žadėjo toliau nedalyvauti Seimo posėdžiuose.

„Galima pasakyti labai aiškiai, kad ir toliau nedalyvausime Seimo ir komitetų posėdžiuose, išskyrus registraciją į posėdžius ir balsuojant valstybinės reikšmės klausimais bei pristatant savo pasiūlymus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Kaip skelbė BNS, opozicija praėjusią savaitę paliko Seimo posėdžių po balsavimo dėl LRT įstatymo pataisų. Pasak jų, valdantieji balsuodami pažeidė Seimo statutą.

Pataisomis, kurias po pateikimo praėjusią savaitę palaikė valdantieji socialdemokratai, „valstiečiai“ ir „aušriečiai“, siūloma nustatyti, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus septyniems tarybos nariams iš 12, motyvuojant nepatvirtinta metine transliuotojo veiklos ataskaita arba netinkamu funkcijų vykdymu.

Pataisos svarstomos skubos tvarka, tam nepritaria opozicija, kuri siekia, kad būtų atliktas projekto ekspertinis vertinimas. Kol to nebus padaryta, dalis opozicijos atstovų nedalyvauja ir parlamento komitetų posėdžiuose.

Tiek LRT, tiek Žurnalistų profesionalų asociacija teigia, kad skubiai ir be išsamaus aptarimo su bendruomene teikiami projektai kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, žiniasklaidos laisvei.

Dėl grėsmės žodžio laisvei praėjusią savaitę surengtame mitinge prie Seimo dalyvavo apie 10 tūkst. žmonių.

Dabar galiojantis įstatymas numato, kad LRT generalinis direktorius gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Seimo statutas numato, jog sprendimas atleisti dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.