OPOZICIJOS KVIETIMU SEIME KALBĖJO I. VĖGĖLĖ: ESAME ĮŽENGĘ Į TEISINĖS VALSTYBĖS KRIZĘ

Ketvirtadienio popietinio Seimo plenarinio posėdžio metu opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos organizuotoje diskusijoje „Antrieji pandemijos metai: iššūkiai ekonomikai, teisei ir sveikatos sistemai“ pasisakęs Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė parlamentarams siūlė imtis karantino ir ekstremalios padėties teisinių režimų parlamentinės kontrolės. Jis įsitikęs, kad COVID-19 pandemija sukėlė teisinės valstybės krizę.

„Viešoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad tai yra išimtinai komunikacijos krizė. Mano supratimu, mes esame įžengę į teisinės valstybės krizę, kai žmogaus teisės ir laisvės varžomos poįstatyminiais teisės aktais, ribojant žmogaus teises ir laisves neįgyvendinami imperatyvai rimtai vertinti kiekvieną žmogaus teisių ir laisvių ribojimą“, – iš Seimo tribūnos parlamentarams sakė I. Vėgėlė.

Opozicijos kvietimu Seime pasisakęs teisininkas tikina, kad Ministrų Kabineto nutarimais negali būti įvedamos priemonės, kurias, pagal Pagrindinį šalies įstatymą gali įvesti išimtinai tik parlamentas.

„Teismas pabrėžia: Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas – negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją privalo būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įpareigojimų priimti“, – Konstitucinio Teismo nutarimus komentavo jis.

Galimybių paso reguliavimas apskritai pasiklydo tarp teisinio reguliavimo metodų.

Pasak I. Vėgėlės, vienas iš tokių Ministrų Kabineto sprendimų – galimybių paso įvedimas, kuris, teisininko nuomone, apskritai lėmė valstybėje taikomų teisės principų pasikeitimą.

„Galimybių paso reguliavimas apskritai pasiklydo tarp teisinio reguliavimo metodų. Civilinių santykių reguliavimo metodas nustato taisyklę: leidžiama viskas, išskyrus tai, kas draudžiama. Lietuvoje reguliuodami civilinius santykius ėmėme taikyti viešosios teisės reguliavimo metodą, pagal kurį draudžiama viskas, išskyrus tai, kas leidžiama Vyriausybės arba operacijų vadovo. Taip suformuluotas Vyriausybės nutarimas“, – aiškino teisininkas.

Advokatų tarybos pirmininkas pabrėžė nežinąs, kokiomis priemonėmis iš tiesų derėtų valdyti pandemiją, tačiau akcentavo skirtingų sričių specialistų diskusijos poreikį.

„Nežinau visų receptų, geriausių COVID viruso suvaldymo sprendimų Lietuvoje, kokie jie būtini ir kurie jie būtų geriausi. To ir neturėčiau išsamiai siūlyti. Tam reikalingi medicinos mokslininkų tyrimai, siūlymai, diskusijos. Tam reikalinga teisininkų, ekonomistų diskusija, kuri leistų, turimais duomenimis, ir pasiūlytomis valdymo alternatyvomis surasti geriausius sprendimus“, – teigė jis, tuo pačiu Seimo nariams rekomenduodamas imtis ekstremalios padėties ir karantino teisinių režimų parlamentinės kontrolės.

„Gerbiami Seimo nariai, kviesčiau apsvarstyti ekstremalios situacijos ir karantino parlamentinės kontrolės reikalingumą, kuri, tikiu, tik dėl neapsižiūrėjimo yra įtvirtinta tik Nepaprastosios padėties įstatyme. Atsižvelgiant į karantino ir ekstremaliosios padėties metu taikytų ir tebetaikomų apribojimų apimtį ir laiką, tokia kontrolė padėtų įstatymų vykdomajai valdžiai nenukrypti nuo Konstitucijos imperatyvų “, – tvirtino I. Vėgėlė, kuris, baigus pasisakymą iš Seimo tribūnos, buvo palydėtas opozicijos parlamentarų plojimais.