Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen padėkojo Islandijai už drąsą pirmai pasaulyje pripažįstant Lietuvos nepriklausomybę.

Ketvirtadienį minimas šios sukakties trisdešimtmetis.

„Šis simbolinis tarptautinis islandų žingsnis tapo lemiamu atsaku į okupantų, 1991 metų sausio mėnesį praliejusių Lietuvos žmonių kraują, veiksmus ir vilties spinduliu mūsų šalies žmonėms, kovojusiems už Lietuvos laisvę“, – teigiama Lietuvos parlamento vadovės kreipimesi į Islandijos parlamentą ir jo pirmininką Steingrimurą Johaną Sigfusoną.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, Islandija padrąsino ir kitas valstybes pripažinti Lietuvos  nepriklausomybę, todėl vasario 11 diena yra svarbi kiekvienam lietuviui.

„Šiandien dėkojame Islandijai už drąsą, už suteiktą pripažinimą ir pasitikėjimą, už ištiestą ranką kviečiant įsitraukti į Europos ir pasaulio valstybių gretas. Šis pripažinimas sukūrė ypatingą ryšį tarp mūsų šalių. Esame dėkingi Islandijos žmonėms ir jų įkvėpti“, – teigė Lietuvos parlamento vadovė.

Šiandien dėkojame Islandijai už drąsą, už suteiktą pripažinimą ir pasitikėjimą, už ištiestą ranką kviečiant įsitraukti į Europos ir pasaulio valstybių gretas.

Anot jos, „Islandijos drąsa ir parama Lietuvai lemtingais 1991 metais įpareigoja mus šiandien remti demokratinius procesus kaimyninėse šalyse“.

Islandija yra pirmoji šalis, po 1990-ųjų kovo 11-osios pripažinusi Lietuvos nepriklausomybę, tai islandai padarė 1991 metų vasario 11 dieną.

Tebėra kovos už laisvę ir solidarumo pavyzdys

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoja, Nepriklausomybės (Kovo 11-osios) Akto signatarė Laima Andrikienė sako, kad Islandijos, šios nedidelės Šiaurės Europos valstybės valia pripažinti Lietuvą – nepamirštama laisvos ir laisvę mylinčios tautos parama kitai tautai, kuri išsiveržusi iš penkis dešimtmečius trukusios okupacijos gniaužtų negrįžtamai apsisprendė eiti atkurto valstybingumo ir demokratijos keliu.

Signatarė priminė, kad minime trisdešimtąsias Lietuvos pripažinimo metines, tačiau šiandien net sunku įsivaizduoti, kokį įspūdį iš Islandijos atskriejusi žinia padarė tuomet, 1991-aisiais.

„Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo paskelbimo nebuvo praėję nė metai, per tuos metus didelis pasaulis, jo lyderiai garbino sovietų kompartijos lyderį Michailą Gorbačiovą ir jo perestroiką. Mes gi Lietuvoje išgyvenome tragiškus 1991-ųjų sausio įvykius, kurie daugeliui pasaulyje atvėrė akis. O tų pačių metų vasario 9-ąją Lietuvoje įvyko plebiscitas, kurio metu Lietuvos gyventojai turėjo atsakyti į klausimą: „Ar Jūs už tai, kad Lietuvos valstybė būtų nepriklausoma demokratinė respublika?“ Žmonių aktyvumas buvo stebėtinas – 2,25 mln. iš 2,6 mln. balso teisę turinčių piliečių dalyvavo balsavime, 90 proc. balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę Lietuvą. Kelias tarptautiniam Lietuvos pripažinimui buvo atvertas, o Islandija tapo pirmąja, šią žinią išgirdusia ir mus parėmusia“, – priminė signatarė.  

„Takk, Ísland! – Ačiū, Islandija!“ – jau tris dešimtis metų siunčiame padėką islandų tautai. Už šio istorinio, Lietuvai ir visam pasauliui svarbaus sprendimo – konkretūs žmonės ir vardai, visų pirmiausia – Jonas Baldvinas Hannibalssonas, Islandijos politikas ir diplomatas, tuometis Islandijos užsienio reikalų ministras. Ačiū, Jonai Baldvinai: nuo 1991 m. vasario 11 dienos Tu visam laikui likai Lietuvos istorijoje“, – pabrėžė L. Andrikienė.