„Iš kolegų konservatorių nesitikiu nieko, nes kai lūkesčiai nedideli, tai ir nusivylimai menki. Tiesą pasakius, net ir daugiau galėčiau pasakyti – iš man pateiktų klausimų man apskritai kyla labai pagrįstas įtarimas, ar racionaliai dar gebate mąstyti ir ar neperžengiate elementaraus politinio padorumo ribos?“ – į opozicijos atstovus iš tribūnos kreipėsi G. Paluckas.

Taip jis kalbėjo dėkodamas valdančiosioms „aušriečių“, demokratų ir socialdemokratų frakcijoms už darbą šioje Seimo sesijoje, o iš opozicinių „valstiečių“ ir liberalų frakcijų teigė besitikintis daugiau konstruktyvumo rudens sesijoje.

Premjeras taip pat pareiškė iš konservatorių, atėjus laikui, besitikintis atsiprašymo už, jo teigimu, nepagrįstus kaltinimus.

„Visiems yra akivaizdu, jog šitie politiniai išvedžiojimai ir samprotavimai jums yra parankūs, ir joks atsakymas jūsų nuomonės išankstinės nepakeis, taip, kaip nepakeitė atsakymai ILTES, kai buvo pateikti, jog nebuvo padaryta jokių procedūrinių pažeidimų“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo Vyriausybės vadovas.

„Jūs, nepaisant to, ir toliau ėjote į žiniasklaidą, ėjote į interviu ir pasakojote savo keistus dalykus. Palauksime tyrimo visų rezultatų ir tikiuosi, kad jūs manęs, atėjus laikui, atsiprašysite“, – pridūrė jis.

Naująjį žurnalistinį tyrimą palygino su „Onlyfans“

Kalbėdamas apie naujausio tyrimo pagrįstumą, premjeras kartojo, kad jį atlikę žurnalistai yra „internetiniai tyrinėtojai“ ir informaciją skleidžia neprisiimdami atsakomybės, taip pat siekdami kuo skambesnių antraščių ir taip „kovodami bei vogdami visuomenės dėmesį“.

„Blogai, kad tie samprotavimai ir tos abejonės yra skleidžiami viešai be jokios atsakomybės. Manau, kad šiandien įsigaliojo tyrimai kaip verslo forma, tai nėra nieko naujo, nes uždirbti iš informacijos nuotrupų, appiintų išsigalvojimais, Vakaruose jau tapo tapo įprasta – tiek verslo sistemoje, tiek politinėje“, – sakė G. Paluckas, pridurdamas, kad stovėjimas Seimo tribūnoje atsakant į opozicijos klausimus jam tapo „įprastu“.

„Tiesą pasakius, toks žanras yra kažkas tarp „Onlyfans“ ir telefoninio sukčiavimo, kai yra keliama aistra, tačiau galų gale, šiek tiek praėjus laiko, pasirodo, kad tai tebuvo išsigalvojimai“, – tikino jis.

Pasak premjero, „dėmesio ekonomikoje“ tiesa yra „pingi valiuta, o naujieji pinigai yra pasipiktinimas ir abejonės“.

Abejonių dėl D. Vilčinsko teigia neturėjęs

Kalbėdamas apie tyrime paviešintus duomenis, G. Paluckas kalbėjo, kad iškart po „Sagertos“ įsigijimo įmonės akcijos buvo padalintos – 55 proc. atiteko jam, 45 proc. akcijų dalis – verslininko Darijaus Vilčinsko atstovaujama „Uni trading“, vėliau teikusia šimtatūkstantines paskolas „Sagertai“.

Vėliau, grįždamas į politines pareigas, tapęs Vilniaus vicemeru, G. Paluckas teigė savo akcijas perleidęs dviems įmonės darbuotojams.

„UAB „Sagertą“ aš įsigijau kaip registruotą įmonę, nes tuo metu registruoti įmones buvo sudėtinga, nes tai yra mūsų pastarojo laikotarpio pasiekimas, kad gali registruoti internetu. Todėl įvairiausiai išvedžiojimai dėl (įmonės – ELTA) registracijos pagrindo neturi jokio pagrindo“, – aiškino premjeras.

„Akcininkų struktūra, čia reikia pripažinti, nebuvo laiku pateikta Registrų centrui, tai buvo padaryta klaida, kuri buvo ištaisyta 2015 m. – galbūt iš to kilo įvairūs samprotavimai apie paslėptą skolinimą“, – aiškino G. Paluckas, pridurdamas, kad akcininkų pokyčiai yra „normali praktika“.

Premjeras teigė neturėjęs jokių abejonių dėl D. Vilčinsko, atstovavusio „Uni trading“ interesams ir pakvietusio jį dalyvauti „Sagertos“ veikloje.

„Dėl šios elementarios priežasties kažkokios papildomos informacijos pateikti apie „Uni trading“ aš negaliu“, – teigė G. Paluckas.

Jis pažymėjo laikotarpiu, kai įsigijo bendrovę – nuo 2009 metų iki 2015 metų pavasario – buvęs privačiu asmeniu, kuris nėjo jokių politinių pareigų, todėl teiginiai, kad „premjero verslą rėmė tam tikri pinigai“ yra „insinuacijos“ ir „sąmoningos manipuliacijos“.

Vyriausybės vadovas ir toliau kartojo, kad nei jis, nei jo šeimos nariai jokių finansinių naudų iš „Sagertos“ veiklos negavo.

Klausimų dėl ryšių su D. Vilčinsku tyrime kilo ir dėl to, kad paaiškėjo, jog verslininkas gali būti susijęs su Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenko režimą finansuojančiu oligarchu.

„Manau, kažkas čia įjungė laiko mašiną – priminsiu, 2013-2014 metais daugelis valstybės vadovų skatino bendradarbiauti su Baltarusija, skatino investuoti, džiaugėsi gana tvirtais ekonomikos, tranzito, logistikos ryšiais. Todėl mėginti paaiškinti, kad kažkokia įmonė 2018 m. Vyriausybės (…) komisijos buvo pripažinta neatitinkančią nacionalinio saugumo interesų ir kad aš tai turėjau žinoti 2014 metais, manau, yra absurdiška“, – dėstė G. Paluckas.

Tiesą pasakius, toks žanras yra kažkas tarp „Onlyfans“ ir telefoninio sukčiavimo.

Matė savivaldybės pastangas sutaupyti išperkant Profsąjungų rūmus

Tyrime skelbta, kad ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir Vilniaus vicemeru dirbęs G. Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.

G. Paluckas Seimo tribūnoje teigė, kad dėl šių rūmų perėmimo ginčytasi teisme – nors iš pradžių pervesta minėta suma, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. nusprendė, kad už objektą bendrovei turėtų būti sumokėta daugiau nei 7,7 mln. eurų.

„Nepaisant to, kas ką pažįsta, savivaldybė stengėsi taupyti viešuosius pinigus ir mėgino paimti visuomenės poreikiams minėta statitinį net mažesne suma, nei yra nustatęs teismas“, – sakė G. Paluckas.

Anot jo, šį sprendimą Vilniaus savivaldybė nesėkmingai ginčijo Apeliaciniame teisme, tad galų gale turėjo sumokėti nustatytą sumą.

Be to, premjero žiniomis, D. Vilčinskas Profsąjungų rūmų nebevaldė nuo 2016 m.

ELTA primena, kad antroje žurnalistinio tyrimo apie premjero Gintauto Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.

2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė.

Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.

D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.

Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.

Tyrimo duomenimis, 2013–2014 m. laikotarpiu „Uni Trading“ buvo registruota sostinės centre, Giedraičių g. 2.

Šiuo adresu buvo įregistruota ir dešimtys kitų įmonių, tarp kurių – Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos „pinigine“ tituluojamo oligarcho Aliaksejaus Aleksino kontroliuojama bendrovė „Lexie Ventures“, nuo 2018 m. oficialiai veikianti kitu adresu – tame pačiame name, kaip ir įsigytas premjero butas – Trinapolio g. 25.

ELTA primena, kad pirmoje tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje  keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.

Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).