„Noriu visoms institucijoms, ministerijoms, įstaigoms ir institucijoms padėkoti už sklandų bendradarbiavimą sprendžiant Pabradės klausimą, žuvusių karių ir šarvuotos technikos iš pelkės klausimą“, – prieš Vyriausybės pasitarimą ministrams sakė G. Paluckas.

„Tas bendradarbiavimas buvo neprikišamas, neskatinamas, labai natūraliai ir organiškai bendraujant, iš tikrųjų, tai yra pavyzdinis susitelkimas, kuris vyko ne tik mūsų šalies viduje, (...) bet ir tarptautiniu mastu“, – teigė jis.

Kaip anksčiau rašė BNS, keturi JAV kariai, vykę šarvuočiu M88 „Hercules“, dingo kovo 25 dieną per pratybas Pabradės poligone.

Paieškos ir gelbėjimo operacija truko savaitę. Joje dalyvavo Lietuvos, JAV, Lenkijos, Estijos kariai, pareigūnai, civiliai asmenys.

Šarvuotis su trijų karių kūnais iš pelkės ištrauktas pirmadienį, kovo 31 dieną, antradienį, balandžio 1 dieną, rastas ketvirtas nuskendęs karys.

G. Paluckas: įsitraukimas į JAV karių gelbėjimą buvo natūralus

Premjeras G. Paluckas sako, kad lietuvių įsitraukimas į amerikiečių karių gelbėjimo operaciją Pabradės poligone buvo „natūralus geranoriškumas“, o ne tam tikra derybinė pozicija, siekiant didesnio JAV buvimo regione.

„Nenorėčiau mūsų visuomenės, mūsų institucijų, privataus sektoriaus natūralaus geranoriškumo paversti kažkokiu racionaliu ar apčiuopiamu instrumentu, derantis dėl kitų diplomatinių ar tarptautinių santykių epizodų“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjeras.

„Manau, kad tai yra gražus, natūralus elgesys, kurio netemdė jokie racionalūs išskaičiavimai: kiek mums tai kainuos, ar dar kažkokį batalioną gausim. Jei tai ir turės teigiamą efektą, tai jis bus visiškai natūralius, o ne dėlto, kad užėmėme kažkokią derybinę poziciją ir dėl šių priežasčių įsitraukėme į šią gelbėjimo operaciją“, – sakė jis.

Tuo metu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Pabradės poligone vykdytos gelbėjimo operacijos metu pademonstruotas tarpvalstybinis bendradarbiavimas gali tapti svarbiu argumentu derantis dėl daugiau amerikiečių karių buvimo Lietuvoje.

JAV kariai su pertraukomis Lietuvoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, o nuo 2019 metų šalyje dislokuojami JAV sunkieji batalionai.

Aižėjant santykiams su Europa, JAV lyderis Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pastaruoju metu grasino peržiūrėti karių dislokavimą Europoje, favoritizuojant valstybes, kurios skiria daug lėšų gynybai.

Taip Amerika iš esmės pakeistų savo dalyvavimo NATO modelį.

Lietuvos politikai ne kartą sakė siekiantys nuolatinio amerikiečių buvimo šalyje.