„Tikrai nėra grėsmės nei vienam rajonui turėti poligoną. Poligonų poreikis Lietuvoje tikrai yra ir apie tai mes galime diskutuoti, bet tikrai nėra nei įpareigojimo, nei prievolės, nei, galų gale, regionų merų įsipareigojimų. Šiuos dalykus mes turime spręsti, sverdami tiek poveikį bendruomenėms, tiek poveikį atskiroms savivaldybėms, galvojant apie tam tikras investicijas ir kompensacines priemones. Tikrai niekas neatvažiuos ir nepradės kasti tranšėjų ar kirsti medžių prieš savivaldybių ar regiono valią“, – žurnalistams Alytuje sakė G. Paluckas.

„Matyt, reikia šnekėti ir su miestų tarybomis, ir su miestų bendruomenėmis, su, galų gale, suinteresuotomis visuomenės grupėmis, nes tas poveikis yra pritaikomas visiems. Galų gale, yra ir tam tikros apsaugos zonos. Jeigu mes šnekame apie brigados dydžio poligoną, suprantame, kad yra ir garsas, ir triukšmas, ir, matyt, sprogmenys, ir kiti dalykai. Kaip ir minėjau – detaliai apie tai mes tikrai nekalbėjome ir šiandien nėra jokio konkretaus apibrėžto plano dėl poligonų steigimo šiame regione“, – dėstė jis.

ELTA primena, jog kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, kad Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje.

„Norint išplėsti ir mūsų pačių parengtumą, ir kovinį rengimą, mums trūks plyš reikalingas dar vienas pakankamai didelis pratybų laukas – poligonas. Kažkur – greičiausiai, Pietų Lietuvoje“, – yra teigęs R. Vaikšnoras.

Savo ruožtu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė antrina kariuomenės vadui. Politikė tikino šį poreikį aptarsianti su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).

Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.

Visgi, tiek Prezidentūra, tiek ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas jau ne kartą yra pabrėžęs, kad Lietuvoje neišvengiamai reikės steigti dar vieną poligoną, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio karinis vienetas.