Taip jis teigė manantis estų leidiniui „The Baltic Sentinel“, kai buvo paklaustas, ar yra „karo meto“ premjeras ir ar Rusija gali atakuoti valstybę, jam dar dirbant Vyriausybėje.

„Ne“, – į klausimą atsakė jis.

Vis tik G. Paluckas akcentavo, kad Lietuvos pašonėje egzistuojant grėsmėms, didinti finansavimą gynybai yra būtina.

„Pagal mūsų krašto apsaugos planą, išleidžiant 5–6 procentus BVP, būtų užtikrinamas tinkamas atgrasymas nuo Rusijos, Baltarusijos ar kitų agresijos. Planuojame investicijas į gynybą tokio lygio, kuris atitiktų grėsmes, su kuriomis susiduriame“, – kalbėjo ministras pirmininkas.

Paklaustas, ar gynybos išlaidos ateityje galėtų pasiekti ir 10 proc. BVP, G. Paluckas teigė besiviliantis, kad tokio drastiško didinimo niekada neprireiks.

„Labai tikiuosi, kad to niekada neprireiks. Bet jei atsitiks kažkas baisaus, niekas neskaičiuos procentų nuo BVP. Mes padarysime viską, ko reikia“, – pažymėjo jis.

ELTA primena, kad sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026–2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5–6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo Gitano Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.

Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.

Visgi, kol kas nėra aišku, iš finansavimo šaltinių bus skiriamos papildomos lėšos gynybai.