Nors kalbų sukėlė daug, teistumas tapti premjeru G. Paluckui nesutrukdė. Tada bendražygiai aiškino, kad šis nusipelnė antro šanso, o kaltę jau seniai yra išpirkęs.
Pasirodo, ne visai taip.
„Tegul jis nesako, kad tapo premjeru ir praėjus dešimčiai metų susiprato, kad yra nesumokėjęs“, – sakė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
2012 m. teismas nusprendė, kad G. Paluckas piktnaudžiavo tarnyba, kai Vilniaus savivaldybė organizavo viešąjį pirkimą žiurkėms mieste naikinti. Tada jis buvo administracijos direktorius.
Jam skirti dveji metai laisvės atėmimo lygtinai ir dar reikėjo atlyginti žalą savivaldybei.
Tiesa, premjeras su savivaldybe atsiskaityti baigė jau kita valiuta, mat užtruko dešimt kartų ilgiau nei teismas buvo paskyręs – tik šių metų liepą.
Atlyginti padarytus nuostolius G. Paluckas pradėjo 2024 m. – pervedė savivaldybei 40 tūkst. litų, o apie likusius ėmė ir pamiršo.
Atmintis grįžo, kai domėtis pradėjo „Sienos“ ir „Laisvės TV“ žurnalistai. Tad liepos 8 d. savivaldybei pervedė likusią, daugiau nei prieš dešimtmetį priteistą sumą – beveik 5 tūkst. eurų.
Socialdemokratai sako, kad pasitiki ir savo premjerą užstoja.
„Galbūt kažkiek tos situacijos, naujos aplinkybės yra sutirštinamos“, – teigė Seimo narys Remigijus Motuzas.
„Tai, kad tarnybos vienaip ar kitaip gali pareikšt, tai čia yra teisinis, moralinis, politinis vertinimas, standartų klausimas. Jis niekur nedingsta“, – akcentavo konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Vis dar pasitiki ir prezidentas, nors paaiškinimus norėtų išgirsti.
„Pasitikėti premjeru kol kas turiu pagrindo, bet laukiu tarnybų išvadų ir svarbiausia laukiu premjero atsakymų į visus klausimus. Tai jau tampa nebe visai priimtina, kuomet kiekvieną dieną išgirstame kažkokių naujų aplinkybių“, – pabrėžė prezidentas Gitanas Nausėda.
Tačiau paaiškinimams, panašu, laiko kol kas nėra.
„Premjeras užsiėmęs, darbotvarkė yra suplanuota ir planuojama į priekį“, – aiškino premjero patarėjas Justinas Argustas.
„Keista, kad tokių dalykų neprisimenama. Skola turbūt yra toks dalykas, kurį prisiminti reikėtų visada. Iš kitos pusės Vilniaus savivaldybės kontrolės sistema pasirodė esanti skylėta“, – teigė G. Nausėda.
Paprastai nesusimokėjus, pavyzdžiui, baudos už automobilio stovėjimą, tuoj pat prisistato antstoliai. O čia pinigų niekas nepasigedo dešimtmetį.
„Manau, kad jeigu ne liepos mėnesį, tai tikrai iki šių metų buvusias skolas būtume patys peržiūrėję ir būtume dasikasę patys“, – tikino Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.
Kadangi skolininkas susimokėjo pats, pradėjo vidinį tyrimą. Kad trūksta pinigų, greičiausiai nepastebėjo dėl techninės klaidos.
„Preliminariai matome, kad iš techninės pusės finansiniai įsipareigojimai nebuvo apskaityti finansų sistemose“, – aiškino A. Bužinskas.
„Pagrindinė priežastis tai yra grynai administracinės problemos. Po 2015 metų, kada meru tapo Remigijus Šimašius, buvo atlikta didžiulė savivaldybės administracijos reorganizacija, naikinant departamentus, kuriant skyrius“, – prisiminė buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas.
R. Šimašius, svarsto, ar negalėjo kas nors savivaldybėje pasistengti, kad Palucko skola staiga dingtų.
„Vienintelis oficialus susitarimas yra buvusio administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus, kuris yra pasirašęs paskolos išdėstymo grafiką ir leidęs tą sumą atidėti“, – kalbėjo Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius.
Pats V. Klimantavičius LNK aiškino, kad su G. Palucku bendravo vos penkias minutes perduodant kabineto raktus, todėl nelabai turi ką komentuoti.
Kiek dar skolų galėjo taip pasiklysti, savivaldybė nežino.
„Esame priskaičiavę beveik 3,7 tūkst. eurų palūkanų pagal nevykdytą teismo nutartį“, – duomenimis dalinosi A. Bužinskas.
Palūkanas G. Paluckas sumokėjo nedelsiant.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Ar jis, nebaigęs vykdomos bausmės įvykdymo, turėjo teisę dalyvauti rinkimuose?“ – svarstė E. Gentvilas.
Pagal Konstituciją, žmogus nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės, rinkimuose dalyvauti negali.
„Duomenų apie nebaigtą atlikti bausmę ar baudžiamojo poveikio priemones nebuvo gauta ir dėl to nebuvo kliūčių registruoti kandidatu“, – aiškino VRK pirmininkė Lina Petronienė.
Buvę Konstitucinio Teismo teisėjai klausia, ar iš G. Palucko dėl to nebūtų galima reikalauti ir Seimo nario mandato.
Naujausi komentarai