Beveik 750 tūkst. eurų – tiek politinės partijos ir visuomeniniai rinkimų komitetai liko skolingi už jiems suteiktas paslaugas per rinkimus į savivaldybių tarybas. Bene didžiausios skolos smaugia dvi rinkėjams liberaliomis prisistatančias partijas.

Išleido daugiau, nei turėjo

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, per šių metų pradžioje vykusius savivaldos rinkimus jų dalyviai išleido veik 6,018 mln. eurų. Pajamos buvo gerokai kuklesnės – tesurinkta vos per 4,875 mln. eurų. Didžiausią jų dalį, apie 1,752 mln. eurų, sudarė asmeninės kandidatų lėšos. Beveik 1,488 mln. eurų politinėms partijoms buvo skirta iš valstybės biudžeto, pačių partijų lėšų būta per 1,088 mln. eurų. Apie 546 tūkst. eurų paaukojo fiziniai asmenys.

Politinės kampanijos dalyviai prisirinko nemažai skolų – jos sudarė kone 1,191 mln. eurų. Nemažą dalį skolų jau pavyko grąžinti, bet ne visiems. VRK statistikos duomenimis, šiuo metu vieni didžiausių skolininkų yra liberalai – buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (LLS) bei Seimo nario, buvusio susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio vairuojamas LRLS.

Vadina normaliu dalyku

Prieš savivaldybių tarybų rinkimus LRLS iš partijos iždo buvo skirta 167,6 tūkst. eurų, iš valstybės biudžeto – 35 tūkst. eurų. Patys kandidatai į savivaldybių tarybas sukrapštė 21,5 tūkst. eurų, fiziniai asmenys paaukojo apie 9,5 tūkst. eurų. Iš viso – per 234,5 tūkst. eurų. Politinei reklamai ir kitai agitacinei medžiagai gaminti LRLS išleido 363 tūkst. eurų. Taigi virš partijos pakibo veik 129 tūkst. eurų skola. VRK duomenimis, dar maždaug 100 tūkst. eurų partijos skyriai yra skolingi už rinkimų kampaniją 25 rinkimų apygardose.

Tad E.Masiulio vadovaujama partija yra savivaldos rinkimų skolininkė-rekordininkė.

"Skola yra normalus dalykas. Turbūt 80 proc. Lietuvos žmonių turi skolų, pasiėmę kreditus. Mes taip pat paėmę kreditą iš banko. Kadangi partija gauna valstybės dotacijas, iš jų ir planuojame skolas atiduoti", – paklaustas, kaip ketina panaikinti skolas, dienraščiui sakė LRLS vėliavnešys E.Masiulis. Jo teigimu, partijos biudžetas nėra kupinas – partijos nariai per metus sumoka kiekvienas tik po 10 eurų nario mokesčio, nuo kurio atleisti studentai ir senjorai. Tiesa, politikas pasidžiaugė, kad jo vadovaujama partija šiais metais greičiausiai taps rekordininke, surinkusia daugiausia lėšų, gyventojų aukotų iš pajamų mokesčio.

Valstybė parlamentines partijas kasmet dotuoja 5,5 mln. eurų. VRK, atsižvelgdama į liberalų gautus rinkėjų balsus, šiais metais LRLS yra skyrusi per 654 tūkst. eurų – pagal valstybinį finansavimą ši partija yra ketvirtoje vietoje. Jei po rinkimų susidaro tokios skolos, gal partija per daug išlaidauja?

"Partijos išlaidos pagrįstos, nes apsvarstome, kiek galime atiduoti. Kita vertus, rinkimų laikotarpis buvo intensyvus, tad reikėjo ir daugiau išlaidauti. Dar viena išlaidavimo priežastis – konkurencija. Jei socialdemokratai ir konservatoriai šiandien gauna didžiausias dotacijas – per milijoną eurų kiekviena partija, tai nereiškia, kad jie tiek gaus ir ateityje. Norisi, kad mūsų partijos rezultatai per rinkimus būtų geresni, nes nuo jų priklauso ir valstybės finansavimas, pajamos. Taigi išlaidos yra tam, kad būtų galima pavyti socialdemokratus ir konservatorius. Dar viena priežastis skolintis – tai situacija, kai pustrečių metų nebus rinkimų, taigi viskas išsilygins. Visas pasaulis gyvena iš paskolų", – atviravo E.Masiulis.

LRLS persekioja ir dar senesnės skolos. Galbūt mažai kas jau ir prisimena LRLS šūkį per užpernai vykusius rinkimus į Europos Parlamentą – "Atsilyginsime už balsus". Prijaučiančių rinkėjų balsais europarlamentarais tapę Petras Auštrevičius ir Antanas Guoga galbūt kam nors ir atsilygino, tačiau štai pati partija už šiuos rinkimus, VRK duomenimis, liko skolinga per 63 tūkst. eurų.

Pateikė kitokią informaciją

A.Zuoko vadovaujama LLS po savivaldos rinkimų, VRK šių metų gruodžio 18 d. duomenimis, liko skolinga 225,6 tūkst. eurų. Į rinkimus šie liberalai ėjo teturėdami 10 tūkst. eurų partinių lėšų, veik 79 tūkst. eurų gavo valstybės biudžeto asignavimų, surinko per 41 tūkst. eurų aukų. Tiesa, patys politikai sau buvo dosnūs – paaukojo net 116 tūkst. eurų. Taigi iš viso rinkimų kampanijai buvo surinkta apie 247 tūkst. eurų, visi buvo ir panaudoti.

Ne kartą neoficialiu LLS buhalteriu įvardytas dešinioji A.Zuoko ranka, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Žilvinas Šilgalis pastaruoju metu žiniasklaidai nepasiekiamas. Jo sekretorė dienraščiui sakė paklausianti, ar politikas norėtų kalbėti partijos finansiniais klausimais, o po kurio laiko patarė kreiptis į kitą partijos narį Robertą Filipovičių.

"Nesupratau klausimo, kodėl teiraujatės apie partijos skolą. O kur ta informacija bus panaudota", – teiravosi R.Filipovičius ir atskleidė, kad jam partijos finansai nėra pakankamai žinomi, žadėjo apie juos pasiteirauti buhalterės. Po kiek laiko raportavo: partijos skola po savivaldos rinkimų siekia 89,5 tūkst. eurų. Paklaustas, kodėl skiriasi VRK duomenys nuo partijos pateiktų, pašnekovas teigė, kad partijos, nepaisant vykusių rinkimų, "finansines ataskaitas rinkimų komisijai teikia tik vieną kartą per metus".

Prasiskolino skyriai

VRK duomenimis, tarp didžiausių skolininkų yra ir milijonieriaus žemvaldžio Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – maždaug 159 tūkst. eurų.

Socialdemokratai po savivaldos rinkimų liko skolingi maždaug 125 tūkst. eurų. Teigiama, kad partijos štabas nieko neskolingas, skolingi liko tik jos skyriai, kėlę savo kandidatus rinkimų apygardose. Bene didžiausia skola pakibo po partijos Vilniaus skyriaus kaklu – 81 tūkst. eurų. Socialdemokratai sugebėjo skolas atiduoti tik už agitaciją penkiose rinkimų apygardose, o už agitaciją penkiolikoje apygardų po rinkimų kišenėse pūtė vėjai.

"Mūsų partijoje kiekvienas skyrius turi savo buhalteriją, jis su klientais už paslaugas ir atsiskaito. Centrinis aparatas skyrių nešelpia. Neatmetu versijos, kad skyriai neturi lėšų, tačiau netrukus mokesčių inspekcija turėtų pervesti partijai paaukotą gyventojų pajamų mokesčio dalį", – dienraščiui sakė socialdemokratų vyriausioji iždininkė Valentina Sazanova.

Pašnekovė patikino, kad lėšų skoloms padengti netrukus atsiras: "Vien Vilniaus skyriui turėtų būti pervesta apie 169 tūkst. gyventojų pajamų mokesčio, Šiaulių skyriui – apie 19 tūkst. Kitiems partijos skyriams rinkėjai taip pat skyrė nemažą dalį gyventojų pajamų mokesčio."

Daugiausia išleido reklamai

Prieš savivaldybių tarybų rinkimus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gavo beveik 884 tūkst. eurų pajamų, Socialdemokratų partija (LSDP) – per 844 tūkst. eurų, Darbo partija (DP) – 784 tūkst. eurų, Liberalų sąjūdis (LRLS) – beveik 625 tūkst. eurų.

VRK duomenimis, daugiausia, apie 94 proc. lėšų, buvo išleista politinei reklamai – per 5,664 mln. eurų. Reklama spaudoje kainavo per 1,501 mln. eurų, televizijoje – apie 701 tūkst. eurų, internete – beveik 401 tūkst. eurų, radijuje – apie 157 tūkst. eurų. Dar kone 1,597 mln. eurų atsiėjo kitomis priemonėmis skleidžiama politinė reklama. Keturių rinkimų dalyvių išlaidos sudarė daugiau nei 62 proc. visų politinės kampanijos dalyvių išlaidų. DP rinkimams išleido per 997 tūkst. eurų, LSDP – apie 974 tūkst. eurų LRLS – per 912 tūkst. eurų, TS-LKD – beveik 879 tūkst. eurų.