Partijų lyderiai mato būtinybę keisti išmokų savivaldos politikams tvarką, tik nežino kaip | Diena.lt

PARTIJŲ LYDERIAI MATO BŪTINYBĘ KEISTI IŠMOKŲ SAVIVALDOS POLITIKAMS TVARKĄ, TIK NEŽINO KAIP

  • 4

Teisėsaugai pradėjus kelis ikiteisminius tyrimus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo skiriant išmokas savivaldybių tarybų nariams, parlamentinių partijų lyderiai teigia matantys būtinybę keisti dabar galiojančią išmokų tvarką, bet dar nežino kaip.

„Svarbiausia, kad procesas būtų kuo skaidresnis ir sąžiningesnis. Tai, ką matėme iš viešosios erdvės, ir jeigu pasitvirtins teisėsaugos įtarimai, aišku, kad tai toli gražu garbės nedaro visai savivaldybių politinei sistemai“, – antradienį BNS sakė valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Ji teigė jau girdėjusi Seime įvairių pasvarstymų, ką reikėtų daryti, tačiau bendro sutarimo dar nėra.

„Artimiausiu metu suvienodinsime poziciją, prieisime bendrą vardiklį ir pasiūlysime sprendimą, kuris, mūsų manymu, būtų orientuotas į kuo didesnį sąžiningumą ir skaidrumą“, – tvirtino konservatorių atstovė.

Ji vylėsi, kad teisės aktų pakeitimai ir viešumas leis ateityje išvengti tokių situacijų, kokios paaiškėjo dabar.

Visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas paskelbė kelis galimo piktnaudžiavimo išmokomis atvejus, pagal jo pareiškimus teisėsauga yra pradėjusi kelis ikiteisminius tyrimus.

Būtinos įstatymo pataisos

Opozicinės Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnės pavaduotoja Rasa Budbergytė sako, kad skaidresnę tvarką galėtų užtikrinti įstatymų pakeitimai, nustatant savivaldybių tarybų nariams skiriamų sumų ribas.

„Aiškiai per mažai yra reglamentuota pačiu įstatymu, kokiems tikslams ir kokia suma, nubrėžiant ribas, turėtų būti leidžiama skirti savivaldybių tarybų nariams, kad jie galėtų vykdyt savo tiesiogines pareigas. To skaidrumo ir aiškumo mažoka“, – BNS sakė R. Budbergytė.

„Kai savivaldybių tarybos visiškai be jokių argumentų nustato sumas, „iš lubų“ paimtas, sukelia situacijas, kai tarybos nariai gali piktnaudžiauti“, – pridūrė ji.

Socialdemokratės teigimu, kontroliuoti, kaip naudojamos lėšos, turėtų savivaldybių kontrolieriai, tačiau, anot jos, dabar neužtikrinama, kad jie būtų nepriklausomi nuo politikų.

Kad būtina griežtinti dabartinę tvarką pritarė ir Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

„Pats esu buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu, ten buvo iki 300 eurų (išmokos – BNS). Suprantu, kad Pagėgiuose gali ir iki 1 tūkst. eurų išnaudoti ir panašiai. Manau, kad sugriežtinti tikrai reikia“, – tvirtino jis.

Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį po susitikimo su naujai išrinktais merais žurnalistams teigė, jog išmokų savivaldybių tarybų nariams tvarka bus keičiama, kad nebūtų prielaidų šiomis išlaidomis manipuliuoti.

„Kalbėjome apie pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl netinkamo naudojimo lėšų, aš iš savo pusės visus merus patikinau, kad tiek, kiek bus poreikis, Seimas linkęs koreguoti teisės aktus, kad ateityje nekiltų tokių problemų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė pabrėžė, kad išmokų savivaldos politikams tvarka turi būti „maksimaliai skaidri, aiški ir be jokių prielaidų manipuliuoti“.

Susitikime dalyvavusi Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė teigė, kad reikėtų šių išmokų skyrimo ir panaudojimo tvarką suvienodinti, įvesti lubas ir prievolę už jas viešai atsiskaityti.

„Reikalingos įstatymo pataisos, kurios nustatytų konkrečius dydžius (išmokų) tarybų nariams už darbą, kuris susijęs su tarybos veikla, ir kad tarybų nariai turėtų viešinti gaunamas lėšas už tarybos nario darbą“, – pažymėjo ji.

Už darbą reikia mokėti

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius neabejojo, kad griežtesniam išmokų reglamentavimui jo vadovaujama frakcija pritars.

„Manau, kad frakcija tikrai pritars. Tie pinigai apskritai turi būti naudojami pagal griežtai aprašytas taisykles ir nustatytas metodikas, ir įstatymus, Vyriausybės nutarimus“, – sakė jis.

Politiko nuomone, siūlymus, kaip keisti tvarką, turėtų teikti Vyriausybė, savo pastabas galėtų pasiūlyti ir naujieji merai.

„Tegul ateina Finansų ministerijos paruoštas dokumentas, o mes įsijungsime, tie, kurie išmanome šituos dalykus, aktyviai ir svarstysime“, – tvirtino jis.

Opozicinių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis svarstė, kad su išmokomis susijusiems įstatymo pakeitimams rengti turėtų būti sudaryta speciali darbo grupė Seime.

„Aš suprantu, kad egzistuoja (problema – BNS), bet šiuo atveju aš nežinau, kurioje srityje neegzistuoja skaidrumo problemos. (...) Tai nereiškia, kad nereikia tvarkyti savivaldoj tų klausimų, bet aš manau, kad čia šiek tiek toks mados klausimas, kad kai kurie veikėjai sumanė pasireklamuoti“, – kalbėjo jis.

Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis BNS sakė, kad naivu manyti, jog žmonės dirbs veltui, todėl piktnaudžiavimas buvo užprogramuotas.

„Neturime naiviai manyti, kad savivaldybių tarybų nariai dirbs už dyką, turi būti aiški, skaidri, visiems suprantama apmokėjimo sistema“, – teigė jis.

„Nenoriu būti blogu pranašu, bet manau, kad tikriausiai tai savivaldybių tarybose vyksta ne pirmą kadenciją ir ne antrą“, – kalbėjo politikas.

Pasak „darbiečių“ lyderio, nereikėtų palikti galimybės pačioms savivaldybėms nustatyti išmokų dydžių ir jų skyrimo kriterijų.

„Pačios savivaldybės neturėtų nusistatyti kokių nors dydžių, negalėtų rašytis valandų, kiek praleido rengdamiesi posėdžiams ir pan. Turi būti tam tikra suma, kurią kiekvienas savivaldybės tarybos narys, nesvarbu, ar jis būtų Vilniuje, ar Kalvarijoje, ar Šiaulių rajone, gauna už savo darbą. Tą jis turi žinoti eidamas į rinkimus ir neturi būti galimybių daryti tokius fokusus per ekonomines ekvilibristikas, kaip matome dabar panaudojant viešuosius finansus“, – sakė A. Mazuronis.

Nenoriu būti blogu pranašu, bet manau, kad tikriausiai tai savivaldybių tarybose vyksta ne pirmą kadenciją ir ne antrą.

Lauks teisėsaugos sprendimų

A. Tapinui pradėjus skelbti galimus piktnaudžiavimo išmokomis atvejus, praėjusią savaitę narystę Liberalų sąjūdyje sustabdė Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius, vicemerė Ligita Kazlauskienė, tarybos narė Gražina Jankauskienė ir buvęs tarybos narys Vladimiras Gorodeckis.

Visuomenininko duomenimis, didžiausią Pagėgių politikų išlaidų dalį sudarė degalai, kuriems jie per praėjusią kadenciją išleido 250 tūkst. eurų, o nuvažiavo daugiau nei 1,5 mln. kilometrų, nors savivaldybė savo plotu labai nedidelė.

Meras V. Bendaravičius, kaip skelbiama, per kadenciją nuvažiavo 130 tūkst. kilometrų už daugiau nei 19 tūkst. eurų. Automobilius jis pildė tiek benzinu, tiek dyzeliu.

Nors tarp galbūt piktnaudžiavusiųjų išmokomis yra ir kitų partijų atstovų, šių politinių jėgų lyderiai neskuba vertinti savo bendražygių.

Konservatorių seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė, kad partija lauks teisėsaugos išvadų ir tuomet priims sprendimus.

Demokratų frakcijos vadovas A. Butkevičius neatmetė, kad partijos narių atsakomybės klausimas bus keliamas per penktadienį vyksiantį „Vardan Lietuvos“ valdybos posėdį.

„Valstiečių“ pirmininkas R. Karbauskis sakė, kad paaiškėjus partijos narių nusižengimui, būtų keliamas klausimas dėl narystės.

„Jeigu įstatymas pažeidžiamas, tai visais atvejais pas mus keliamas klausimas dėl narystės, tai yra, žmogus tyrimo metu suspenduoja narystę arba jeigu tyrimas rodo, kad jis yra kaltas, tai jis yra šalinamas iš organizacijos“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

Darbo partijos lyderis A. Mazuronis teigė, kad paaiškėjus tokiems atvejams partijos narys turės atsisakyti savivaldybės nario mandato arba bus suspenduota jo galimybė kandidatuoti per artimiausius rinkimus.

„Vargiai žmogus turi galimybę tinkamai atstovauti rinkėjams, jeigu jis taip suvokia pagrindinius savo darbo principus“, – sakė jis.

STT aptiko spragų

Šiemet kovą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktas antikorupcinis vertinimas atskleidė, kad skirtingų savivaldybių tarybos narių gaunamos išmokos už darbą skiriasi 25 kartus, ne visur prašoma išlaidas pagrindžiančių dokumentų, palikta spraga gauti dvigubą atlyginimą.

Daugiau kaip trečdalį savivaldybių patikrinusi STT skelbė, kad mažiausia išmoka už darbą – iki 43 eurų – yra Plungės rajono savivaldybėje, Kazlų Rūdos ir Raseinių rajono savivaldybėse – iki 50 eurų per mėnesį vienam tarybos nariui. Tuo metu Kauno mieste ši suma siekia iki 1072 eurų, Kauno rajone – iki 1018 eurų.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, tarybos nariams mokamas ne nuolatinis atlyginimas, o atlyginama už darbo laiką, kai jie eina savivaldybės tarybos nario pareigas. Kiekviena savivaldybė atskirai patvirtina reglamentą, kuriame numato tokios išmokos dydį, atsiskaitymo tvarką ir tinkamomis pripažintinų išlaidų baigtinį sąrašą.

Taip pat savivaldybės tarybos nariui gali būti skiriama išmoka apmokėti su veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos ir kitoms išlaidoms Ji gali būti skiriama kas mėnesį ir už ją turi būti atsiskaitoma ne rečiau kaip vieną kartą per tris mėnesius.

STT vertinimu, tarybos savo nuožiūra per plačiai taiko galimas kompensuoti išlaidas, dėl to kai kurios jų gali būti skiriamos nepagrįstai.

Analizė parodė, jog didžiausios savivaldos politikų išlaidos yra susijusios su transportu, dažniausiai – su degalų pirkimu. 

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

ALGIRDAS.

Padaryti valandinį atsiskaitymą ir bus balius baigtas .

pirma

padaro suda o paskui atsistoje galvoja ka čia padarė ir kam to reikėjo. Idiotai

Ko

Če nežinot jei vogė tai vadinama vagyste ir yra įvardinta baudžiamajame kodekse
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS