Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovės ir darbo grupės pirmininkės Agnės Širinskienės teigimu, pirmojo posėdžio metu planuojama svarstyti, kaip būtų galima tobulinti parlamentinių lėšų panaudojimo tvarką.
„Pagrindinis tikslas yra išgirsti frakcijų nuomones, kaip jie vertina tą tvarką, kuri buvo patobulinta praėjusios kadencijos pabaigoje, kokius trūkumus mato“, – Eltai sakė A. Širinskienė.
„Matyt, prašysime darbo grupės narių, kad pasiaiškintų savo frakcijose, o gal jau kai kurie yra kažką diskutavę dėl to, ar būtų įmanoma Seime pasiekti susitarimą, jog kanceliarinės lėšos kitą kadenciją išnyktų“, – teigė darbo grupės vadovė.
Pasak A. Širinskienės darbo grupė pirmajame posėdyje planuojama aptarti ir Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymą mažinti parlamentines išlaidas už be svarių priežasčių praleistus plenarinius posėdžius.
Kaip skelbta praėjusią savaitę, į šią Seimo valdybos suformuotą darbo grupę socialdemokratai delegavo Julių Sabatauską, demokratai – Domą Griškevičių, „aušriečiai“ – Robert Puchovič, konservatoriai – Audrių Petrošių, liberalai – Viktorą Pranckietį, „valstiečiai“ – Aušrinę Norkienę, Mišri Seimo narių grupė – Viktorą Fiodorovą. Valdyba bendru sprendimu darbo grupei vadovauti paskyrė Seimo vicepirmininkę A. Širinskienę.
S. Skvernelio siūlymu, darbo grupė iki kovo 10 dienos, kai prasidės eilinė pavasario sesija, turės pateikti siūlymus, kaip būtų galima tobulinti parlamentinių lėšų panaudojimo tvarką.
Diskusijos dėl parlamentinių lėšų panaudojimo virė ir pernai, kai iniciatyvos „Skaidrinam“ autorius, visuomenininkas Andrius Tapinas paviešino informaciją apie Seimo narių pirkinius. Kai kurie tuometiniai Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti kompiuterinės, telefoninės įrangos, garso aparatūros. Taip pat per trejus metus parlamentarai iš Seimo sandėlio įsigijo suvenyrų ir reprezentacinių dovanų už daugiau kaip 483 tūkst. eurų.
Seimo vadyba jau tuomet sugriežtino šių išmokų panaudojimo tvarką. Buvo nutarta, kad parlamentaras per kadenciją galės įsigyti ne daugiau nei tris telefonus ir kompiuterius, taip pat uždrausta įsigyti prekes ir paslaugas iš artimų asmenų ar susijusių juridinių asmenų. Seimo valdyboje taip pat buvo apsispręsta ir dėl to, kad vienos rūšies prekėms bei paslaugoms nebūtų galima skirti daugiau nei pusės parlamentinių lėšų.
Kaip numato Seimo statutas, kiekvienam Seimo nariui parlamentinės veiklos išlaidoms kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio suma – maždaug 1,7 tūkst. eurų.
Naujausi komentarai