PIRMOJI VIETA UŽ NUSIKALBĖJIMUS – L. GRAUŽINIENEI

Ar politikų kalbėjimas viešumoje gali pakeisti rinkimų eigą? Kuo remiasi žmonės, atiduodami savo balsus: tiki nerealiais pažadais ar atsirenka, kiek iš tiesų vienas ar kitas politikas pajėgus įvykdyti rinkiminę programą?

Komunikacijos agentūra „Agency 1323“ vėl išėjo į gatvę ir klausė praeivių, kas iš politikų pastaruoju metu viešai atrodė prasčiausiai. Apklausos rezultatus galite peržiūrėti čia: 

„Įdomu tai, kad gyventojų atsakymai rodo didelį inertiškumą. Prastą politikų kalbėjimą žmonės prisimena ir po pusmečio, ir prabėgus dar ilgesniam laikui, ypač, kai tokie nusišnekėjimo atvejai kartojasi. Tuo tarpu vienas, net ir labai ryškus netinkamas pasisakymas žmonių atmintyje gali nepalikti gilesnių pėdsakų“, – sako komunikacijos agentūros „Agency 1323” partneris Artūras Jonkus.  

Sostinės senamiesčio gatvėse kalbinti gyventojai vienbalsiai nutarė, kad pirmosios vietos dėl itin dažno komunikacijos fiasko verta Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Antrąją, bet ne mažiau garbingą, poziciją išlaikė premjeras Algirdas Butkevičius. Tauta jo nepamiršo, mat politikas ir šią savaitę „žibėjo“ savo pasisakymais apie pučą ir siūlymu politikams mesti politikavus.

Na, o trečioji vieta vienbalsiai atiteko po keturių mėnesių tylos prabilusiam į korupcijos skandalą įsivėlusiam buvusiam Liberalų sąjūdžio pirmininkui Eligijui Masiuliui. Kalbinti praeiviai nepatikėjo politiko versija apie paimtą paskolą.

Nemažai nuo gatvės „teisuolių“ kliuvo ir švietimo ir mokslo ministrei Audronei Pitrėnienei, Seimo skandalistui Petrui Gražuliui ir etiketo ir stiliaus žinovui Arminui Lydekai, kurį praeivė praminė „slidžia žuvimi“.

„Senovės romėnai sakydavo, kad tautos balsas – tai Dievo balsas. Prieš rinkimų karštinę apklausos gana taikliai atspindi visuomenės politinių aktualijų vertinimą ir leidžia pajusti, kas jiems iš tiesų svarbu. Kiek neigiami viešo politikų kalbėjimo vertinimai atsispindės rinkimų rezultatuose – pamatysime jau netrukus. Vis dėlto reitingai rodo aiškiai: tai, iš ko viena Lietuvos dalis juokiasi, kita už tai nuoširdžiai balsuoja“, – sako A. Jonkus.

Pasak specialisto, Lietuvoje gana dažną politikų kalbėjimą „ne į temą“ lemia skirtingos priežastys: kompetencijos nebuvimas, per kelias kadencijas vis dar neįvaldytas jaudulys bei oratorinių gebėjimų stygius. Vis dėlto svarbiausias vaidmuo šioje situacijoje tenka gyventojams – kiek visuomenė tokį politikų elgesį toleruoja.

Apklausas, skatinančias visuomenės sąmoningumą ir raginančias atkreipti dėmesį į politikų komunikaciją, skirtingose miestų vietose ketinama tęsti iki pat rinkimų.