Po į šalį įskridusio drono ir paskelbto oro pavojaus – Nausėdos reakcija Pereiti į pagrindinį turinį

Po į šalį įskridusio drono ir paskelbto oro pavojaus – Nausėdos reakcija (Papildyta)

Trečiadienį Lietuvoje dėl į šalį įskridusio drono paskelbus oro pavojų, prezidentas Gitanas Nausėda dėkoja NATO už išreikštą palaikymą.

„Dėkoju NATO ir ES sąjungininkams už palaikymą ir išreikštą solidarumą šiandien. Tampa aišku, kad Baltijos šalių saugumas yra ir visos Europos saugumas. Lietuva išlieka tvirta, ryžtinga ir įsipareigojusi ginti laisvę“, – socialiniame tinkle „X“ skelbė G. Nausėda.  

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, kad trečiadienį į Lietuvą įskridus dronui, buvo sulaukta sąjungininkų siūlymų padėti.

„Aš sulaukiau žinučių iš mūsų NATO sąjungininkų, klausimų, ar reikia kokios papildomos pagalbos ir panašiai. Komunikacija vyksta“, – trečiadienį Vyriausybėje vykusios spaudos konferencijos metu kalbėjo ministras.

Reakciją į oro pavojų vadina gera pamoka

Prezidentas G. Nausėda dėl galimo drono grėsmės Rytų Lietuvoje įvestą oro pavojų vadina gera pamoka gyventojams bei institucijoms reaguojant į galimas grėsmes.

„Aš manau, kad tai, ką patyrėme šiandien, yra labai gera pamoka, kuri mums nekainavo skaudžių pasekmių (...), privalome ją labai gerai išmokti“, – trečiadienį LRT televizijai sakė šalies vadovas.

Kaip skelbė šalies pareigūnai, trečiadienio rytą Latvija ir Lietuva iš Baltarusijos karinių pajėgų gavo pranešimą apie galimai link šalių teritorijų judančius dronus.

Privalome ją labai gerai išmokti.

Pirmiausia galimas dronas pastebėtas Daugpilio apylinkėse, po to jis, kirtęs Lietuvos sieną, skrido rytine šalies dalimi ir artėjo prie Vilniaus.

Objektui priartėjus prie sostinės, Vilniaus apskrityje paskelbtas oro pavojus, gyventojai raginti eiti į priedangas.

Pasak G. Nausėdos, galima konstatuoti, jog perspėjimo sistema suveikė.

„Ar visose institucijose, mokyklose, švietimo įstaigose ir kitose vietose buvo tinkamai sureaguota į perspėjimą, čia jau kitas klausimas ir tikrai turime ir gerų pavyzdžių, bet, deja, turime ir visiškai netinkamų pavyzdžių“, – tikino prezidentas.

Šalies vadovo teigimu, dalis tėvams vaikus pasiimti pasiūliusių švietimo įstaigų veikė „katastrofiškai neatsakingai“.

Anot prezidento, nepriimtina ir tai, jog dalis priedangų buvo užrakintos.

„Dabar šlifuokime tuos dalykus, mokykimės ir atsakingai reaguokime į kiekvieną tokį pranešimą, kuris bus ateityje, nes gyvename situacijoje, kuomet dronų gausa mūsų regione didėja (...). Kovinių dronų tikimybė didėja ir ji išliks didelė artimiausioje ateityje, todėl turime labai atsakingai ir labai rimtai reaguoti į tokio pobūdžio pranešimus“, – kalbėjo prezidentas.

Šiuo metu kariuomenė su kitomis tarnybomis galimo drono paiešką tęsia tikėtinoje jo nukritimo teritorijoje Alytaus apskrityje.

Reaguojant į pastebėtas žymas buvo aktyvuotos NATO oro policijos pajėgos, du naikintuvai pakilo iš Amari oro bazės Estijoje, vienas jų buvo nukreiptas į Lietuvą, kitas – į Latviją.

Pasak G. Nausėdos, naikintuvai pakilo į orą, lydėjo bepilotį orlaivį, todėl šiuo požiūriu viskas suveikė tinkamai.

„Pilotai turi savo instrukcijas, (...) kad jeigu nenustatomas vizualinis kontaktas su tuo bepiločiu orlaiviu, raketa nėra paleidžiama ir šiuo atveju dėl didelio debesuotumo taip ir atsitiko, matyt, pilotai, įvertinę situaciją, (...) priėmė tokį sprendimą, kokį priėmė“, – kalbėjo jis.

Baltijos šalys pastaruoju metu susiduria su bepiločių įsiveržimais, manoma, kad tai – ukrainietiški dronai, kurie į regiono valstybes patenka po to, kai Rusija juos nukreipia nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.

Užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio teigimu, Kremlius sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalių oro erdvę.

Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose antradienį pareiškė, esą Maskva turi informacijos, jog Ukraina planuoja paleisti karinius dronus iš Latvijos ir kitų Baltijos šalių, bei įspėjo, kad narystė NATO neapsaugos šių valstybių nuo atsakomųjų veiksmų.

Praėjusią savaitę prezidentas siuntė perspėjimą „kariaujančioms šalims Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.

„Nesileiskime Rusijos provokuojami, jie dabar ieško galimybių, prie ko galėtų prisikabinti (...) ir apkaltinti mus tuo, kad mes čia neva dalyvaujame operacijose, kurios yra nukreiptos į Rusijos teritoriją. Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Suomija nedalyvauja šiose operacijose, man atrodo, visos iš jų jau pakankamai aiškiai tai pasakė ir mes tikrai nesileisime Rusijos provokuojami ir bauginami“, – sakė G. Nausėda.

Daugiau naujienų