Interviu nacionalinio transliuotojo LRT naujienų portalui I. Ruginienė penktadienį pažymėjo, kad ji su J. Coale'u nesikalbėjo apie baltarusiškų trąšų tranzitą.
„Su JAV pasiuntiniu niekada jokiu lygmeniu nebuvo kalbėta apie trąšų tranzitą per Lietuvą. Kalbėjome apie balionus, apie vilkikų išlaisvinimą, neteisėtą migraciją – apie tai tikrai kalbėjome, nes tai mūsų sąlygos Baltarusijai susitikti viceministrų lygmeniu“, – portalui sakė Vyriausybės vadovė.
Pasak I. Ruginienės, Lietuvos sąlygos Minskui yra kelios – per sieną neturi skristi kontrabandai naudojami meteorologiniai balionai, turi būti grąžinti visi vilkikai be jokių papildomų mokesčių ar finansinių baudų, o Baltarusija turėtų neleisti per sieną neteisėtų migrantų.
Tas susitikimas gali įvykti įvykdžius sąlygas.
„Mes kalbame tik apie techninio pobūdžio susitikimą, skirtą pasikeisti pozicijomis. Tas susitikimas gali įvykti įvykdžius sąlygas“, – sakė premjerė.
„O dėl trąšų mes negalime nieko svarstyti, nes šiuo metu galioja Europos Sąjungos sankcijos“, – teigė ji.
I. Ruginienė portalui pabrėžė, kad nors balionų kiekis per sieną šiek tiek sumažėjo, bet tai įvyko ir dėl aktyvios Lietuvos kovos su kontrabanda. Vis tik tiek ketvirtadienį, tiek praėjusį sekmadienį balionai buvo sutrikdę Vilniaus oro uosto veiklą.
Premjerės patarėjas: su Baltarusija nevyksta jokios derybos dėl trąšų tranzito, susitikimų
Premjerės patarėjas Ignas Algirdas Dobrovolskas sako, kad šiuo metu su Baltarusija nevyksta jokios derybos.
„Reaguodami į specialiojo pasiuntinio pasisakymus, galime pabrėžti, kad šiuo metu nevyksta jokios derybos ar pokalbiai dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą ar aukšto lygio susitikimų“, – BNS perduotame komentare nurodė Vyriausybės vadovės patarėjas.
„Lietuvos pozicija išlieka nuosekli – tvirtai laikomės ir palaikome Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai, kurios neseniai buvo pratęstos“, – pažymėjo I. A. Dobrovolskas.
Jo teigimu, Lietuva dėkinga JAV už pastangas padedant spręsti su Baltarusija susijusius vilkikų judėjimo, oro balionų incidentų, politinių kalinių paleidimo klausimus, tačiau daug jų tebėra neišspręsta.
Lietuvos pozicija išlieka nuosekli – tvirtai laikomės ir palaikome Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijai, kurios neseniai buvo pratęstos.
„Paleista tik dalis vilkikų, toliau fiksuojami oro balionų incidentai, Baltarusijoje vis dar laikomi politiniai kaliniai. Būtent šių klausimų sprendimui ir skiriame didžiausią dėmesį“, – sakė premjerės patarėjas.
Taip Ingos Ruginienės patarėjas kalbėjo po to, kai interviu LRT J. Coale'as pareiškė, kad dvišalis politinis Vilniaus ir Minsko susitikimas galėtų vykti viceministrų lygiu, o Vašingtonui būtų naudinga atkurti trąšų tranzitą per Lietuvą.
Juozas Olekas: techninių pokalbių su Minsku bus
Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad techniniu lygmeniu pokalbiai su Minsku įmanomi, o galimybė bendrauti aukštesnio rango pareigūnams priklausytų nuo derybų eigos.
„Tai, matyt, kad tokių techninių, tarnybinių įvairių pokalbių bus, nes jeigu norime spręsti, tai, matyt, vis tiek kontaktų neišvengsime, kito kelio nėra. Bet, kaip sakiau, pirma turi būti abipusis supratimas, ne nuolaidos vienpusės ir kada kita pusė išlieka tokioje agresyvioje pozicijoje. Tai techniniai pokalbiai, man atrodo, turėtų vykti“, – žurnalistams penktadienį sakė parlamento vadovas.
Paklaustas, ar susitikimai gali vykti ir aukštesniu, pavyzdžiui, viceministrų lygmeniu, kaip kalbėjo J. Coale'as, J. Olekas teigė, kad tai priklausys nuo pokalbių su Minsku eigos.
„Jeigu bus pasiekta tolesnė pažanga, tada atsiras ir kažkokie galbūt kiti dalykai. Tai čia mes nesame taip užsispyrę, kad nieko nebus. Mums reikia pažangos, mes turime labai aiškius užsibrėžtus tikslus ir dėl to to ir siekiame“, – kalbėjo jis.
Seimo pirmininko teigimu, Lietuva yra nusiteikusi „turėti gerus kaimyninius santykius, bet yra sąlygos, kurios turėtų būti išpildytos“.
„Mes kalbame apie tai, kad baigtųsi Rusijos agresija, kad baigtųsi Baltarusijos parama tai Rusijos agresijai. Mes kalbame, kad visi politiniai kaliniai turėtų būti paleisti. Tai tos sąlygos išlieka. O kalbėtis, kaip įtikinti režimą, kad jis tas sąlygas išpildytų, tai čia naudojame ir tą amerikiečių kanalą“, – sakė jis.
Pasak J. Oleko, nors po J. Coale'o vizitų Minske paleista dalis politinių kalinių, to aukštesnio lygio kontaktams su Baltarusija nepakanka.
„Bet tęsti tą darbą, man atrodo, tikrai reikalinga. Man atrodo, kad (reikia – BNS) ir mūsų didesnio aktyvumo, ir ambasadoje galbūt Minske žemesniu lygmeniu turėtų būti (kontaktai – BNS), kad mes turėtume tos informacijos, nes mums rūpi tie santykiai, mums rūpi saugumas“, – dėstė Seimo pirmininkas.
„Sakykime, mes daug dėmesio prieš kelerius metus skyrėme Astravo elektrinės saugumui, o dabar mes faktiškai visiškai atriboti vėl esame. Tai buvimas Minske tuo, sakykime, nenoriu vartoti to žodžio žemesniu lygiu, bet ne politinio lygmens atstovų, ir bandymas kalbėti, žiūrėtis, man atrodo, yra svarbu“, – pridūrė jis.
Seimo pirmininkas teigė, kad nėra kalbama apie Lietuvos ambasadoriaus sugrįžimą į Minską.
„Manau, kad yra darbuotojai, ne politinio (lygio – BNS), ne ambasadoriai, bet tie žmonės, kurie galėtų ten tiesiog darbuotis ir turėti tą informaciją, kuri Lietuvai reikalinga sprendimams priimti“, – sakė J. Olekas.
URK pirmininkas: JAV supranta, jog Lietuva vienašališkai panaikinti sankcijų Baltarusijai negali
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad JAV administracija supranta, jog Lietuva vienašališkai sankcijų Baltarusijai panaikinti negali.
„Lietuva, jeigu šiame etape ir norėtų atleisti ar pralaisvinti, atšildyti sankcijas, to negalėtų (...). Vienašališko sprendimo negali būti. Tą žino Jungtinės Amerikos Valstijos“, – žurnalistams penktadienį teigė politikas.
Pasak R. Motuzo, šiuo atveju kertinė yra bendra ES narių pozicija. Bendrija vasario 26-ąją dar metams pratęsė sankcijas Baltarusijai, tarp jų – ir baltarusiškoms trąšoms.
„Lietuva ir toliau laikosi nuoseklios pozicijos, tai yra sankcijų politikos, nes jūs žinote, kad mes kartu su kitomis ES valstybėmis pratęsėme sankcijas. Mes tokios pozicijos ir laikomės“, – teigė politikas.
„Laikomės savo nuoseklios pozicijos, nes turime dar neišspręstų problemų su Baltarusija“, – pabrėžė URK pirmininkas.
Jis taip pat patikino, jog šiuo metu jokios derybos nei dėl trąšų gabenimo, nei dėl aukšto lygio politinių susitikimų su JAV nevyksta.
JAV pasiuntinio raginimų URM nekomentuoja
Užsienio reikalų ministerija (URM) nekomentuoja JAV specialiojo pasiuntinio Baltarusijai raginimų Vilniui surengti viceministrų lygio susitikimą su Minsku siekiant atkurti trąšų tranzitą, pabrėždama šiam tranzitui galiojančias Europos Sąjungos sankcijas.
„Lietuva nuosekliai laikosi ES lygiu sutartų pozicijų dėl politinių santykių su Baltarusija ir jai taikomų sankcijų, kurios yra patvirtintos EVT (Europos Vadovų Tarybos – BNS) ir ES Tarybos išvadose“, – BNS nurodė ministerija.
Ji pažymėjo, kad vasario 26-ąją Bendrija dar vieneriems metams pratęsė sankcijas Baltarusijai, tarp jų – ir baltarusiškoms trąšoms.
„Nė viena iš priežasčių, dėl kurių ES pradėjo taikyti sankcijas Baltarusijai 2020 metų vasarą, nėra išnykusi. Lietuva vertina JAV pastangas siekiant stabdyti Baltarusijos režimo prieš Lietuvą vykdomas hibridines atakas ir prieš mūsų šalies bei ES įmones taikytas ekonominio spaudimo priemones, kurios, deja, vis dar tęsiasi“, – nurodė URM.
Laurynas Kasčiūnas: dėl pokalbių su Minsku spaudimo nėra
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad spaudimo iš Jungtinių Valstijų kalbėtis su Baltarusija dėl trąšų tranzito nėra, nes dar metams yra pratęstos europinės sankcijos.
Konservatorių vedlio nuomone, pokalbiai su Baltarusijos režimu aukštesniu lygiu – JAV specialiojo pasiuntinio J. Coale'o matoma galimybė ateityje, o ne realus bandymas priversti Vilnių kalbėtis su Minsku.
Jeigu pareiškimą lydėtų kokios nors sąlygos, sąsajos su kažkokiais jautriais mums klausimais, tada, be abejo, galvosūkis būtų sudėtingesnis.
„Jeigu pareiškimą lydėtų kokios nors sąlygos, sąsajos su kažkokiais jautriais mums klausimais, tada, be abejo, galvosūkis būtų sudėtingesnis. Šiai minutei, man atrodo, tai yra tiesiog tokia kryptis, kurią galbūt mato pasiuntinys. Bet tai nėra kažkokia spaudimo priemonė. O mes savarankiška valstybė, savarankiškai turime apsispręsti. Mes gerai pažįstame (Aliaksandro – BNS) Lukašenkos režimą, žinome visus dėsningumus ir visas rizikas. Ir tas rizikas reikia valdyti“, – žurnalistams penktadienį sakė L. Kasčiūnas.
„Tai, viena vertus, yra matymas, kuris gali virsti tam tikru, sakykime taip, labiau įnirtingu bandymu įtikinti, bet šiai minutei tai yra daugiau matymas, retorika, pasiūlymas, negu kažkoks spaudimas“, – teigė jis.
„Pradėkime nuo to, kad dėl trąšų viskas yra ramu iki kitų metų vasario pabaigos, kadangi yra europinės sankcijos, jos yra pratęstos. Ir tai yra tam tikras ženklas, kad iš tikrųjų, nepaisant to, ką mes išgirdome dabar iš pasiuntinio, kažkokio aktyvaus veikimo prieš mėnesį ar du iš Amerikos diplomatijos ar įvairių pasiuntinių dėl trąšų atnaujinimo lobizmo nebuvo“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Nes visą laiką galima paskambinti vengrams, slovakams, kurie galėtų vetuoti sankcijų pratęsimą. Bet visi subalsavo ir sankcijos buvo pratęstos. Tai kitaip tariant, čia yra momentas, aš manau, kad tai yra tam tikras retorinis noras keisti situaciją, bet iš principo spaudimo diplomatinio, kažkokio susieto su kai kuriais klausimais mums svarbiais, jautriais – karių buvimu, kitais dalykais – tikrai nefiksuota ir nėra“, – dėstė TS-LKD lyderis.
L. Kasčiūnas teigė, kad nebūtų prieš bendravimą su Minsku, jei „dėtumėme visas kortas ant stalo“ ir „pasakytume labai paprastai: „Įrodyk, kad esi savarankiškas valstybės vadovas, išimk visas Rusijos karines bazes iš savo valstybės teritorijos, patrauk „Orešnik“ už Baltarusijos teritorijos ribų.“
„Galim apie viską kalbėtis. Apie viską. Ar jis pajėgus tą padaryti? Ar jis pajėgus karinėje srityje užtikrinti Baltarusijos savarankiškumą, Baltarusijos neutralitetą? Tai yra iliuzija“, – kalbėjo parlamentaras.
„Jokio savarankiškumo jis neturi, visi raktai nuo jo režimo stabilumo yra Maskvoje. Tai apibrėžia labai aiškiai, kad visas bet koks bandymas žaisti turi labai aiškias ribas“, – sakė vienas opozicijos lyderių.
TS-LKD pirmininko teigimu, Lietuvos valdžia turi partneriams aiškiai pasakyti, kad turi savo užsienio politikos kryptį.
„Mes turime savo nacionalinį saugumą, mes turime supratimą apie tai, kaip Lukašenka veikia, ir tvirtai laikytis šitų principų. Viskas. Viskas paprasta“, – sakė jis.
Prezidentas: dialogas su Minsku įmanomas tik šiam rodant gerą valią, tačiau kol kas jos nematome
Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad dialogas su Baltarusija gali būti užmegztas tik Minskui pademonstravus norą puoselėti kaimyniškus ryšius, tačiau šiuo metu tokių signalų iš jų pusės nėra matoma.
„Kol kas gero noro iš Baltarusijos pusės mes nematome, o aš kaip tik sakyčiau, kad dialogui galimybės atsiranda tuomet, kuomet kita pusė pademonstruoja gerą norą puoselėti, kiek tai yra įmanoma, žinoma, kaimyniškus ryšius“, – penktadienį Prezidentūros išplatintame vaizdo įraše sakė G. Nausėda.
Kol kas gero noro iš Baltarusijos pusės mes nematome, o aš kaip tik sakyčiau, kad dialogui galimybės atsiranda tuomet, kuomet kita pusė pademonstruoja gerą norą puoselėti, kiek tai yra įmanoma, žinoma, kaimyniškus ryšius.
„Ir jeigu tam tikrą laiką mes matome, kad situacija yra stabili ir kad tikrai Baltarusijos režimas nekelia Lietuvai kažkokių tiesioginių grėsmių, kontaktai, dialogas tam tikru lygiu yra įmanomas“, – kalbėjo jis.
G. Nausėda pabrėžė, jog sankcijų dėl trąšų klausimas yra sprendžiamas ES lygiu. Bendrija vasario 26-ąją dar metams pratęsė sankcijas Baltarusijai, tarp jų – ir baltarusiškoms trąšoms.
„Ir jos buvo įvestos gerokai anksčiau ir siejamos ne tiek su dabartinėmis hibridinėmis atakomis, tačiau siejant su žmogaus teisių pažeidimais, su neteisėtais prezidento rinkimais 2020 metais ir, be jokios abejonės, realiu de facto Baltarusijos dalyvavimu Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą“, – akcentavo prezidentas.
Pasak šalies vadovo, Baltarusijos sprendimą paleisti Lietuvos vilkikus sunku vertinti kaip geros valios ženklą, mat jie visų pirma buvo neteisėtai Minsko sustabdyti.
„Tartum už tai reikėtų dėkoti, kad neteisėtai paimtas daiktas grąžinamas“, – sakė G. Nausėda.
Baltarusija jau paleido dalį vilkikų, kurie buvo sulaikyti, penktadienį Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) skelbė, kad per Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktus į Lietuvą iš Baltarusijos jau grįžo 153 Minsko sulaikyti vilkikai, tačiau Baltarusija vežėjus ragina susimokėti už stovėjimą aikštelėse.
Tuo metu balionai, nors ir rečiau, toliau patenka į šalies oro erdvę.
„Deja, nepavyko išspręsti (balionų problemos – BNS) ir tai dar netgi sakyčiau tokiu parodomuoju metodu demonstruojama, ką tik išvykus specialiajam įgaliotiniui iš Baltarusijos teritorijos“, – teigė G. Nausėda.
„Baltarusijoje, esant tokiam režimui, reikėtų būti labai įžūliam vykdant štai tokio pobūdžio veiklą, jeigu žinai, kad valdžia kategoriškai tam prieštarauja. Jeigu tai nepaisant visko yra tęsiama, reiškia, turima pakankamai nemažai signalų, kad valdžia ne tik tam neprieštarauja, bet net ir tam tikru būdu skatina“, – kalbėjo jis.
Praėjusią savaitę J. Coale'as lankėsi Lietuvoje, susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Inga Ruginiene, aptarė Minsko vykdomas hibridines atakas prieš Lietuvą.
G. Nausėda sako JAV atstovą įspėjęs atsargiai vertinti režimo kalbas.
JAV prezidento atstovas taip pat susitiko ir su europarlamentaru Petru Gražuliu, Seimo nariais Ignu Vėgėle ir Rimu Jonu Jankūnu.
Kitą dieną J. Coale'as išvyko į Baltarusiją, kur susitiko su šios šalies vadovu Aliaksandru Lukašenka, po jų susitikimo Minskas paleido pustrečio šimto politinių kalinių, o Vašingtonas panaikino dalį sankcijų.
Naujausi komentarai