„Ar tai būtų ginkluotas, ar neginkluotas dronas, visų pirma, pasidžiaukime, kad dronas, jei ir turėjo sprogmenį, kad nesusprogo – čia yra svarbu“, – Eltai sakė G. Jeglinskas.

„Bet dar svarbiau yra suprasti, kad tų dronų bus ir toliau. Taip, tai buvo pirmas, antras atvejis, bet bus ir trečias, ir ketvirtas, ir penktas. Faktas, kad jie gali būti ginkluoti (…). Mums reikia pagaliau ištraukti galvas iš smėlio ir suprasti, ką mes darysime, siekiant apsaugoti Lietuvos oro erdvę ir Lietuvos žmones“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.

Pasak jo, itin svarbu sugebėti ne tik identifikuoti oro erdvėje pasirodančius neatpažintus objektus, bet ir galėti, reikalui esant, juos neutralizuoti.

„Mes tų dalykų dabar galbūt net negalime kontroliuoti, įskris ar neįskris tokio tipo dronai ateityje, bet ką mes turėtum kontroliuoti, tai oro erdvės saugumą. Ir matyti, kas įskrenda, ir sugebėti, išdrįsti, reikalui esant, neutralizuoti tuos dronus“, – aiškino G. Jeglinskas.

Panašios pozicijos laikosi ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Laurynas Kasčiūnas. Jo teigimu, siekiant išvengti didesnių rizikų bei pavojaus, būtina stiprinti neatpažintų skraidančių objektų detekcijos bei neutralizavimo pajėgus, spartinti tam reikalingos įrangos įsigijimus.

„Tiesiog reikia padaryti visus namų darbus. Iš esmės visada yra rizika, kad jis (dronas – ELTA) gali būti su sprogmenimis“, – Eltai sakė konservatorių lyderis.

„Mes turime susitvarkyti su detekcija, su tuo, kad atskirtume, kad atskrenda dronas, matyti žemesniame aukštyje (…). Dabar reikia tiesiog aksceleruoti pirkimus ir tai padaryti prioritetu (…). Kitas dalykai, be jokios abejonės, yra gebėjimai neutralizuoti tokius dronus. Ar tai būtų minkštasis neutralizavimas (…), ar kietas neutralizavimas (…). Visus pirkinius ir pirkimus dabar reikia orientuoti šita kryptimi“, – pridūrė jis.

Kaip skelbta anksčiau, antradienio vakarą paaiškėjo, jog praėjusį pirmadienį iš Baltarusijos į Lietuvą įskridęs dronas, praėjusios savaitės pabaigoje rastas Gaižiūnų poligone, gabeno sprogstamąjį užtaisą, kurį neutralizavo kariuomenės specialistai.

Pasak krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės, įtariama, kad tai buvo Rusijos į Ukrainą paleistas dronas „Gerbera“, kuris dėl geros gynybos buvo disorientuotas ir pakliuvo į Lietuvą.

ELTA primena, kad liepos 28 d. policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį. Dronas Jonavos rajone esančiame poligone buvo rastas rugpjūčio 1 d.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė iš pradžių kalbėjo, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Po įvykio tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp politikos lyderių kilo diskusija apie Lietuvos oro gynybos infrastruktūros tobulinimą.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.