Turi pasirinkti

„Šio klausimo nekomentuoju“, – sako Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys, paklaustas, kaip vertina skandalą dėl premjero įmonei valstybinės finansų institucijos skirtos lengvatinės paskolos ir ką iš asmeninės patirties šiuo atveju galėtų jam patarti.

2011 m. D. Kreiviui, anuomet ūkio ministrui, teko atsistatydinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) nutarus, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus, pasirašęs jo motinos iš dalies valdomai įmonei palankų įsakymą dėl ES paramos skyrimo, nevykdė įstatymu nustatytos prievolės vengti interesų konflikto ir elgtis taip, jog net nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

Jausdamasis nekaltas, D. Kreivys skundė šį sprendimą teismams, tačiau ir šių verdiktas jam buvo nepalankus. Jų neįtikino politiko aiškinimai, kad jis nežinojo pasirašantis dokumentą, kuriuo skiriamas finansavimas bendrovei, kurios akcininkė yra jo motina. Politikas privalo išsiaiškinti, kur gali atsirasti interesų konfliktas, juolab minėtos bendrovės akcijas prieš užimdamas ūkio ministro postą jis pats ir valdė, o tapęs ministru jas perleido motinai.

Tos pačios Vyriausybės žemės ūkio ministras konservatorius Kazys Starkevičius dėl paskolos savo šeimos ūkiui pasielgė kitaip. Tapęs Seimo nariu, šeimos ūkio reikalus jis oficialiai perdavė į žmonos rankas. 2010 m., jam jau esant Žemės ūkio ministerijos vadovu, šiai pavaldi Nacionalinė mokėjimo agentūra pagal Kaimo plėtros programą Starkevičių ūkiui modernizuoti paskyrė 334 tūkst. litų paramą. Tačiau anuometis ministras apsisprendė: nors ir turi teisę tokią paramą gauti, jos atsisakė.

„Turi pasirinkti: politika ar verslas. Jei esi politikoje, verslas kenčia. Eidamas į politiką tai turi žinoti. Aš pasirinkau politiko kelią. Pasakiau, kad valstybės paramos schemose nedalyvausiu, valstybės ar ES paramos neimsiu ir to laikiausi. Ir dabar neimu“, – šiandien sako parlamentaras K. Starkevičius.

Jo įsitikinimu, taip turėtų elgtis ir į politiką pasukę ūkininkai, ir verslininkai. Taip, Seimo nariams nedraudžiama turėti įmonių akcijų, bet jas reikia pavesti valdyti kitiems, o paskolų prašyti privačių bankų. „Jei įmonė, kurioje G. Paluckas turi akcijų, būtų kreipusis į privatų banką ir ten gavusi paskolą, diskusijų nekiltų. Kai yra valstybinis bankas, kaip jį pavadinome, iš karto atsiranda rizika dėl interesų konflikto“, – pabrėžia K. Starkevičius.

Klausimas: G. Paluckas Seimo nariams patarė: steikite įmones ir galėsite pretenduoti į lengvatines paskolas. Tačiau ar steigti įmonę nėra dalyvavimas versle, ką draudžia Konstitucija? / R. Riabovo / BNS nuotr.

Krito ir premjeras

Vyriausybių nariai ne kartą postus prarado supainioję viešuosius ir savo asmeninius interesus. K. Starkevičius primena, kad taip 1996 m. yra kritęs anuometis ministras pirmininkas, Lietuvos demokratinės darbo partijos atstovas Adolfas Šleževičius. Likus dienai iki Lietuvos akcinio inovacinio banko bankroto, jis iš šio banko atsiėmė terminuotąjį indėlį. Anuometis prezidentas Algirdas Brazauskas pareikalavo, kad premjeras atsistatydintų, tačiau šis nesutiko. Tuomet valstybės vadovas savo dekretu pasiūlė jį atleisti Seimui ir šis tam pritarė.

Pernai socialinės apsaugos ir darbo ministrei konservatorei Monikai Navickienei teko pasitraukti iš politikos, kai leido save ir savo šeimą skraidinti privačiu lėktuvu į Dubajų už sukčiavimą teistam verslininkui ir jo sugyventinei. Šių verslas buvo susijęs ir su valstybės bei viešosiomis įstaigomis.

M. Navickienė buvo ne pirma ministrė, praradusi portfelį dėl pasiskraidymo privačiu lėktuvu. 2013 m. anuometė ūkio ministrė socialdemokratė Birutė Vėsaitė atsistatydino, kai bendrovės „Arvi“ užsakytu verslo klasės lėktuvu skrido į verslo forumą Kazachstane. Jos vadovaujama ministerija tuo metu rengė sprendimą dėl šios bendrovės dalyvavimo vienoje laisvųjų ekonomikos zonų sąlygų.

1999 m. konservatorius Algis Žvaliauskas turėjo palikti susisiekimo ministro pareigas, kai neteisėtai pasinaudojo ir leido kitiems pasinaudoti lėktuvu „JetStar“ už valstybės pinigus. Politikas vyriausybiniu lėktuvu skrido į Švediją pamedžioti.

2001 m. ūkio ministro liberaldemokrato Eugenijaus Maldeikio karjera baigėsi po nuslėptos kelionės į Maskvą ir nakvynės prašmatniame viešbutyje už „Lietuvos dujų“ pirkimu suinteresuotų verslininkų pinigus.

2005 m. kitas ūkio ministras – „darbietis“ Viktoras Uspaskichas – portfelį prarado, kai Maskvoje su vietos valdininkais tvarkė jam priklausančios įmonės „Krekenavos agrofirma“ reikalus.

Skandalas dėl premjero komplikuoja Vyriausybės programos vykdymą: piliečiams ir verslui siūloma mokėti didesnius mokesčius, tačiau tuo pat metu kyla abejonių, ar premjeras nesinaudoja valstybės ištekliais savo verslo naudai.

2018 m. anuomet žemės ūkio ministru dirbęs Valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Bronius Markauskas posto neteko paskelbus, kad jo šeima ūkininkavo svetimoje žemėje ir už tai dar gavo ES išmokas.

Tačiau net ir labai dideli skandalai ne visuomet baigdavosi postų praradimu.

2016 m. kilo vadinamasis auksinių šaukštų skandalas paaiškėjus, kad Krašto apsaugos ministerija lauko virtuvės reikmenų pirko už aštuonis kartus didesnę nei rinkos kainą. Tačiau anuomečio ministro socialdemokrato Juozo Oleko galva dėl to nenukrito.

2019 m. anuometį susisiekimo ministrą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovą Jaroslavą Narkevičių užgriuvo skandalų lavina. Nuskridęs į konferenciją Abu Dabyje, užuot skaitęs pranešimą, ko ten ir vyko, tą patikėjo viceministrui, nors ekrane švietė jo pavardė. Tačiau ministras mėgavosi vakariene, kurią apmokėjo ministerijai pavaldi Lietuvos automobilių kelių direkcija. Paskui paaiškėjo, kad už kitas jo vakarienes mokėjo kitos ministerijai pavaldžios įstaigos. Išlindo ir faktas, kad Trakų rajono savivaldybei, kuri yra J. Narkevičiaus rinkimų apygarda, skirta daugiau lėšų gatvėms asfaltuoti. Tačiau posto ministras neprarado.

2016 m. išsaugojo kėdę anuometis aplinkos ministras „tvarkietis“ Kęstutis Trečiokas, nors paaiškėjo, jog dalijo „zadanijas“, kad Druskininkų mero Ričardo Malinausko pageidavimu būtų panaikintos kurortų apsaugos zonos.

Tris praėjusios Vyriausybės narius iš jų ankstesnės veiklos savivaldybėse atsivijo vadinamasis čekiukų skandalas. 2023 m. atsistatydino anuometė švietimo, mokslo ir sporto ministrė konservatorė Jurgita Šiugždinienė, tačiau jos bendrapartietė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir liberalas kultūros ministras Simonas Kairys padarinių išvengė.

Nuolat: pasak I. Kalinauskienės, neužtenka vien deklaruoti privačius interesus ir laukti VTEK verdikto, kai tik iškyla kokia dilema. Svarbu, kad vyktų nuolatiniai pokalbiai įstaigų viduje ir kelti klausimus dėl nusišalinimo. / „Transparency International“ nuotr.

G. Paluckas nesureikšmina

Dabar didžioji mįslė – kuo baigsis skandalas dėl G. Palucko. Tiriamosios žurnalistikos centrui „Siena“ ir „Laisvės TV“ praėjusią savaitę paskelbus, kad įmonė „Garnis“, kurios 49 proc. akcijų priklauso G. Paluckui, 200 tūkst. eurų paskolą lengvatinėmis palūkanomis gavo jam jau dirbant premjeru, kilo daug klausimų. Gal „Garnis“ buvo sukurtas fiktyviai, siekiant gauti paskolą, nes kita premjerui iš dalies (51 proc. akcijų) priklausanti įmonė – „Emus“ – nebūtų galėjusi į ją pretenduoti, nes ji teikiama naujai įsteigtoms įmonėms? „Garnis“ nebūtų galėjęs gauti paskolos, jeigu su „Emus“ formaliai veiktų įmonių grupėje, tad ar tikrai taip nėra? Ar premjeras neturėjo nusišalinti, kai vasarį ir kovą Vyriausybė priėmė su nacionaliniu plėtros banku ILTE, skyrusiu „Garniui“ lengvatines paskolas, susijusius sprendimus?

Šios istorijos aplinkybes trečiadienį ėmėsi nagrinėti VTEK, jas peržiūri Specialiųjų tyrimų tarnyba, nacionalinis plėtros bankas ILTE. Opozicija tai padaryti akina ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą, prokuratūrą, Valstybinę mokesčių inspekciją.

„Gal tik neparašyta Antarktidos pingvinams, bet tokią galimybę taip pat turite“, – ironizavo socialdemokratų lyderis, šią savaitę iš Seimo tribūnos atsakęs į raštu jam pateiktus 22 klausimus. Kaip ir daug ką, jis nesureikšmina ir savo asmeninės istorijos, nemato jokių savo prasižengimų, tad neketina ir trauktis.

Tam pritaria „Nemuno aušros“ vedlys Remigijus Žemaitaitis, kurį savo ruožtu dėl įvairių jo išsišokimų vis teisindavo G. Paluckas. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderio, Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio nuomone, tapusiam premjeru G. Paluckui nereikėjo toliau dalyvauti savo verslo plėtroje, imti paskolą iš valstybės finansinės institucijos. „Verslas ir politika turėtų būti skirtingi dalykai. Dabar yra situacija, kai didžiajai daliai politikų draudžiama dirbti bet kokį samdomą darbą – net dėstyti aukštojoje mokykloje, tačiau gali būti ūkininkas ir gauti pajamas iš ūkio, gali turėti įmonės akcijų, gauti dividendų“, – žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Opozicinės frakcijos piktinasi, kad savo atsakymais Seime premjeras tik kvailina parlamentarus.

Beje, premjeras Seimo tribūnoje praėjusį mėnesį aiškinosi ir dėl laisvalaikio kontroversiškai vertinamų asmenų kompanijoje: jis žvejojo verslininko Tautvydo Barščio pramogų komplekse, čia matėsi ir su Druskininkų meru Ričardu Malinausku.

G. Paluckui vis primenama ir tai, kad 2010 m. jis buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo organizuojant viešąjį pirkimą, kai vadovavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Pozicija: „Jei esi politikoje, verslas kenčia. Eidamas į politiką tai turi žinoti. Aš pasakiau, kad valstybės paramos schemose nedalyvausiu ir to laikausi“, – sako K. Starkevičius. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Konstitucija draudžia

Vis dėlto ar įstatymai nepakankamai aiškiai reglamentuoja, kaip turi elgtis politikais tapę verslininkai, ar politikai ignoruoja teisinius reikalavimus? Pasak „Kauno dieną“ konsultavusių teisininkų, po premjero paaiškinimų Seime – daugiau klausimų nei atsakymų.

Pavyzdžiui, G. Paluckas Seimo nariams patarė: steikite įmones ir galėsite pretenduoti į lengvatines paskolas. Tačiau premjerui vertėtų paskaityti Konstituciją, o joje pasakyta: Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su darbu verslo, komercijos ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Tas pats galioja ir premjerui, ministrams.

Ar steigti įmonę nėra dalyvavimas versle? O įmonės vadovo priėmimas į darbą, dalyvavimas sprendimuose didinant įmonės įstatinį kapitalą? Akcijų premjeras, kaip ir bet kuris Seimo narys, turėti gali, tačiau negali dalyvauti tų įmonių veikloje, priimti su tuo susijusių sprendimų, net dalyvauti juos priimant. Tai pats tikriausias dalyvavimas įmonės valdyme.

Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad šie klausimai turi būti labai aiškiai reglamentuoti, tačiau akivaizdu, kad politikai nenusiteikę to daryti. Reikėtų reglamentuoti, kad tapęs politiku akcijų turintis asmuo jas privalo perduoti kažkam, kas su juo tiesiogiai nesusijęs, – verslo partneriui ar kokiam fondui, kurie ir priimtų sprendimus. Pagal Konstituciją, Seimo narys mokytojas negali mokykloje mokyti, tai juo labiau parlamentaras verslininkas negali priimti įmonių vadovų į darbą ir dalyvauti priimant kitus sprendimus.

Deja, politikai, kaip paaiškėjo, neskaito Konstitucijos.

Reikia aiškesnių gairių

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovės Ingridos Kalinauskienės nuomone, G. Palucko istorija parodė, kad, pirma, būtina rimčiau pasižiūrėti į interesų derinimo klausimą. „Neužtenka vien deklaruoti privačius interesus ir laukti VTEK verdikto, kai tik iškyla kokia dilema. Svarbu, kad vyktų nuolatiniai pokalbiai įstaigų viduje ir kelti klausimus dėl nusišalinimo. Manau, kad tai taip pat puiki proga peržiūrėti dabartinę interesų deklaravimo tvarką, sugrąžinant kai kurias nuostatas, pavyzdžiui, ilgalaikius sandorius, narystę juridiniuose asmenyse.“

Antra, ši istorija puikiai iliustruoja, kaip svarbu labiau įgalinti korupcijos prevencijos pareigūnus ir tartis su jais organizacijų viduje, siekiant geriau suvaldyti rizikas. Deja, vis dar gana dažnai šiai pareigybei nėra skiriama tinkamų žmogiškųjų ir finansinių resursų, rizikuojant korupcijos prevencijos poveikį palikti tik popieriuje.

Trečia, pasak I. Kalinauskienės, kalbant apie politinės kultūros ir visuomenės pasitikėjimo išrinktais atstovais stiprinimą, kamuolys – politikų rankose. „Labai norėčiau, kad daugumoje esančios partijos pasitvirtintų etikos kodeksus, skelbtų juos viešai ir partijų viduje dažniau kalbėtųsi apie tai, kaip elgtis skirtingose situacijose. Seimo narių interesų derinimo priežiūrą vykdo Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Gal tai kaip tik puiki galimybė pasitvirtinti aiškesnes gaires Seimo nariams ir viešai skelbti apie nusišalinimo atvejus?“ – siūlo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovė.

Skandale dėl premjero aiškėjant vis naujų aplinkybių keliami klausimai, ar šiandien viešųjų ir savų interesų derinimo kartelė politikams nenukritusi per žemai.

„Gal ir krinta žemyn. Yra pranašumų, kad į aukštus postus ateina patirties versle turintis asmuo, tačiau principas turi būti vienas – ne tik nedalyvauti įmonių valdyme, bet ir neprašyti joms valstybės paramos, nes anksčiau ar vėliau dėl to kils įtarimų. Visose šalyse yra tokių istorijų, gal tik JAV dabar kitaip – dovanų gali gauti ir lėktuvą“, – sako K. Starkevičius.

Tad kuo ir kada baigsis skandalas dėl premjero? VTEK tyrimas gali užtrukti iki trijų mėnesių. Prezidentas sakė išvadas padarysiąs po VTEK sprendimo.

Klausimas, ar per tą laiką premjeras pakeis savo sprendimą nesitraukti.

Beje, jei pasitraukia ministras pirmininkas, griūva ir visa Vyriausybė. Tačiau ir jo nepasitraukimas komplikuoja Vyriausybės programos vykdymą: piliečiams ir verslui siūloma plačiau atverti pinigines ir mokėti didesnius mokesčius, tačiau tuo pat metu kyla abejonių, ar premjeras nesinaudoja valstybės ištekliais savo verslo naudai.

Antarktidos pingvinų, apie kuriuos Seime užsiminė G. Paluckas, gyvenimui Lietuvos premjero viešųjų ir asmeninių interesų sankirta įtakos nepadarys. Tačiau trečiadienį organizuotoje akcijoje prie prezidentūros, kurioje dalyvavo ir vienas pingvinu persirengęs mitinguotojas, premjeras G. Paluckas ragintas rinktis: valstybė ar savo įmonė.