BNS pirmadienį paskelbė, kad nuo 2021 metų tebesitęsiant nesutarimams, Lietuvoje nuo gegužės vidurio nebeliko nė vieno Kinijos diplomato.

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas Andžejus Pukšto sako, jog grąžinti diplomatinius ryšius į tokius, kokie buvo dar iki 2021-ųjų, yra realu, tačiau pažymėjo neabejojantis, jog kinai turės savo sąlygų.

Anot politologo, pastarosios, be kita ko, būtų susijusios su Lietuvos bendradarbiavimu su Taivanu.

„Aš manau, tikrai tos sąlygos bus ir jos yra daugiau negu aiškios. (...). Kažkas už kažką, kad jeigu bus daugiau Kinijos, bus mažiau Taivano. Čia pragmatizmas, ypatingai dabar, kai tokia tarptautinė situacija labai aštri, aš manau, jog čia jokio romantizmo tarptautiniuose santykiuose jau nebeliko“, – BNS pirmadienį kalbėjo A. Pukšto.

Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Konstantinas Andrijauskas sakė, kad Lietuvai iš esmės nėra poreikio bandyti situaciją keisti.

Jo teigimu, Kinijos ekonominės spaudimo priemonės didele dalimi yra nutrauktos, o ir sprendimo dėl Pekino kritikuojamos Taivano atstovybės nebūtų galima priimti vienašališkai.

„Kol kas iš Lietuvos perspektyvos žiūrint, situacija nėra tokia bloga, sakykime taip, kad reikalautų proaktyviai peržiūrėti laikyseną Kinijos atžvilgiu“, – sakė K. Andrijauskas.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija BNS patvirtino, kad šiuo metu Kinijos ambasadoje Vilniuje akredituotų šios šalies diplomatų ar kitų personalo narių nėra.

Pastaruoju metu Vilniuje dirbo vienas Kinijos diplomatas, tačiau kuriam laikui išvykęs iš šalies jis gegužės 18 dieną buvo nebeįleistas į Lietuvą, nes, Lietuvos teigimu, nebuvo tinkamai akredituotas dirbti šalyje.

Pozicijos – labai sunkiai suderinamos

Ginčas tarp šalių įsiplieskė 2021 metų rudenį, kai Lietuva leido Taivanui Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę.

Pekinas tame įžvelgė Lietuvos paramą Taivano mėginimams veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.

Kinija vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, pervardino savo ambasadą Lietuvoje „Laikinojo reikalų patikėtinio biuru“, atitinkamai vadina ir Lietuvos atstovybę Pekine.

Lietuva abi atstovybes oficialiai tebelaiko ambasadomis ir sako, kad Kinijos veiksmai prieštarauja tarptautinei teisei.

Lietuvos diplomatai Kinijoje nebedirba, nes Pekinas nepripažįsta jų statuso. Tuo metu Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, nes jie nori akredituotis kaip dirbantys „Laikinojo reikalų patikėtinio biure“.

K. Andrijausko teigimu, dabartinėmis sąlygomis sunku įžvelgti prielaidų, kurios skatintų atkurti diplomatinį atstovavimą.

„Be kažkokio tai išorinio, labai rimto lūžio, prielaidų keisti status quo aš nematau, nes kol kas pozicijos abiejų pusių – Vilniaus ir Pekino – yra labai sunkiai suderinamos“, – sakė Kinijos vidaus ir užsienio politikos ekspertas.

Pasak jo, rimti Jungtinių Valstijų arba Europos Sąjungos politikos pokyčiai Kinijos atžvilgiu galėtų sukurti priežastį Lietuvai taip pat peržiūrėti savo laikyseną Pekino atžvilgiu.

Tačiau, anot docento, toks lūžis kol kas atrodo sunkiai tikėtinas.

Aukščiausi Lietuvos politikai yra kalbėję apie siekius atkurti glaudesnius Vilniaus ir Pekino santykius, tačiau taip pat žadėjo nedaryti politinių nuolaidų.