POLITOLOGAI: VIENMANDATĖSE APYGARDOSE „IŠŠVAISTOMA“ DAUGIAUSIAI RINKĖJŲ BALSŲ

Antradienį surengti antrieji rinkimų reformai skirtos Seimo darbo grupės klausymai, kuriuose Seimo nariai susitiko su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentu Mažvydu Jastramskiu, profesore Aine Ramonaite ir VU Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. Rolandu Tuču. Visi trys ekspertai sutarė, kad vienmandatėse apygardose yra „iššvaistoma“ didžiausia rinkėjų balsų dalis.

M. Jastramskio teigimu, Lietuvoje veikia mišri rinkimų sistema, kuri išryškina tiek proporcinės, tiek mažoritarinės (kai parlamentarai renkami vienmandatėse apygardose) rinkimų sistemos trūkumus. Pasak politologo, gerai veikiančios rinkimų sistemos bruožais gali būti laikomas rinkėjų balsų pasiskirstymo proporcingumas arba maža parlamento fragmentacija.

Tačiau Lietuvoje, pasak politologo, galima matyti didelį balsų neproporcingumą, kai didelės dalies rinkėjų balsai yra neatstovaujami Seime, bet tuo pačiu matoma ir didelė Seimo fragmentacija, kai išrenkama daug skirtingų politinių partijų, o tai, teigia M. Jastramskis – mažina parlamento darbo efektyvumą.

„Jeigu mes fiksuojame, kad pagrindiniai rinkimų sistemos efektai yra arba geras atstovavimas, arba geras valdžios efektyvumas – iš principo mes Lietuvoje neturim nei vieno, nei kito. Mūsų ir „iššvaistytų“ balsų, neproporcingumo rodiklis yra gana aukštas ir, kita vertus, mūsų parlamentinė fragmentacija yra didesnė negu ES vidurkis“,– antradienį darbo grupės klausymuose sakė M. Jastramskis.

Jis pabrėžė, kad proporcinė rinkimų sistema gali funkcionuoti regionų pagrindu, kai skirtingose šalies teritorijose partijos pateikia skirtingus kandidatų sąrašus. M. Jastramskis pažymi, kad visuose Lietuvoje vykusiuose Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose buvo išrenkama mažiau moterų, lyginant su partijų sąrašais į Seimą patekusių moterų skaičiumi.

Politologas M. Jastramskis. M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr.

„Vienmandatės apygardos tam tikrų visuomenės grupių atstovavimą „patempia žemyn“. Tai tam tikras paradoksas, nes tikrai dažnai žmonės sako, kad jie nori tiesioginio atstovavimo ir rinkimų“,– tvirtino VU TSPMI docentas, pridurdamas, kad būtent pagal partijų sąrašus parlamentarus renkančiose valstybėse galima matyti didesnį rinkėjų aktyvumą.

„Vidutiniškai didesnis rinkimų aktyvumas būna proporcinėse rinkimų sistemose, nes mažoritarinėse rinkimų sistemose dalis rinkėjų negauna savo atstovų“,– teigė M. Jastramskis.

Tuo tarpu R. Tučas, dirbantis su vienmandačių apygardų ribų nubraižymu prieš Seimo rinkimus, pažymi, kad dėl Lietuvos regionuose besikeičiančio rinkėjų skaičiaus nuolatos reikia peržiūrėti vienmandačių apygardų ribas. Jis taip pat akcentuoja, kad vienmandatėse apygardose „iššvaistoma“ daugiausiai rinkėjų balsų.

„Absoliučios daugumos (mažoritarinė) rinkimų dalis mažina rinkėjų atstovavimą, nes „iššvaistoma“ gerokai daugiau balsų nei taikant proporcinę rinkimų sistemą“,– darbo grupės susitikime kalbėjo R. Tučas. Todėl jis siūlo svarstyti apie proporcinio atstovavimo sistemos taikymą.

„Proporcinio atstovavimo sistema yra gerokai pranašesnė už daugumos, nes užtikrina ne tik proporcingą, bet ir geresnį rinkėjų atstovavimą, labiau atliepia Konstitucijos normoms, yra mažiau manipuliacinė ir mažiau kainuojanti“,– tvirtino R. Tučas.

Vilniaus universiteto docentas Rolandas Tučas. D. Labučio / ELTOS nuotr.

ELTA primena, kad kovo 17 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri sieks peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas.

Jis pažymėjo, kad iki rugsėjo 10 d., kai numatyta pateikti darbo grupės išvadas, procesas vyks trimis etapais: pirmame etape, pasak A. Vyšniausko, Seimo nariai konsultuosis su VRK nariais ir politologais, antrame etape partijų atstovai diskutuos dėl ekspertų siūlymų, o liepos–rugpjūčio mėnesiais bus siekiama parengti galutines darbo grupės išvadas ir pateikti įstatymų formuluotes.

Praėjusį penktadienį darbo grupė susitiko su Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininke Laura Matjošaityte.

Darbo grupėje yra A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, TS-LKD), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (TS-LKD), Andrius Kupčinskas (TS-LKD), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (TS-LKD), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė).

Kovo 26 d. apie pasitraukimą iš šios darbo grupės paskelbė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcija, kadangi jie iš esmės nepritaria radikaliai rinkimų sistemos pertvarkai, kurią, pasak jų, inicijuoja valdantieji. Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos frakcijos narės Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.