Politologė: vien įstatymo pataisų rinkimų skaidrumui užtikrinti neužtenka | Diena.lt

POLITOLOGĖ: VIEN ĮSTATYMO PATAISŲ RINKIMŲ SKAIDRUMUI UŽTIKRINTI NEUŽTENKA

Prezidentės Dalios Grybauskaitės teikiamos pataisos rinkimų skaidrumui užtikrinti buvo būtina reakcija, norint parodyti, kad nesąžiningas elgesys rinkimų metu nebus toleruojamas. Taip mano Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorė Ainė Ramonaitė. Tačiau, pasak jos, siekiant, kad pažeidimų per rinkimus nebūtų, vien įstatymo pataisų neužtenka.

„Turėtų būti bendras pilietinės visuomenės sujudimas ir tokių dalykų netoleravimas – tik tai galėtų pagelbėti“, – įsitikinusi A. Ramonaitė.

Jos teigimu, šis Prezidentės pasiūlymas buvo gana natūralus ir tikėtinas, nes ir anksčiau šalies vadovė labai griežtai ir principingai reaguodavo į bet kokius rinkimų metu iškilusius pažeidimus. Politologės nuomone, nepaisant to, kad pataisos suvaržo žmonių laisves, jos vis dėlto buvo būtinos.

„Žinoma, viena vertus, tokios pataisos suvaržo laisves tų, kurie iš tikrųjų pakeitė gyvenamąją vietą ir prieš rinkimus susiprato, kad nori balsuoti jau naujoje vietoje, kurie bandytų tą naują vietą deklaruoti. Bet, na, šiuo atveju – suprantama, nes iš tikrųjų buvo užfiksuota keistų variantų, ir buvo gana didelis skaičius staiga užsinorėjusiųjų pakeisti gyvenamąją vietą prieš pat rinkimus. Buvo būtina kažkaip reaguoti į situaciją ir parodyti, kad tokie dalykai yra netoleruojami“, – teigia VU TSPMI dėstytoja. 

Per šiuos savivaldybių tarybų rinkimus būta įvairių rinkimų įstatymo pažeidimų: balsų pirkimas, pavėžėjimas į rinkimų apylinkes, agitacijos pažeidimai, atplėšti išankstinio balsavimo vokai, girtuoklystės rinkimų komisijose. Paklausta, kokios reikėtų iniciatyvos, kad tai nesikartotų, A. Ramonaitė sako, kad pačios geriausios – pačių piliečių iniciatyvos.

„Geriausias dalykas – tai pačių piliečių iniciatyva, kaip, pavyzdžiui, „Baltųjų pirštinių“ ir panašios iniciatyvos, kai patys piliečiai stengiasi kontroliuoti, padėti, pranešti, nes vien tokiais įstatyminiais dalykais nieko nesureguliuosi: vieną uždrausi, tai atras kitų būdų, kaip tai daryti. Turėtų būti bendras pilietinės visuomenės sujudimas ir tokių dalykų netoleravimas – tik tai galėtų pagelbėti“, – įsitikinusi politologė.

Anot jos, jau ne pirmą kartą reiškiamas nepasitikėjimas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbu, todėl galbūt Komisijai vertėtų atsinaujinti, svarsto VU TSPMI profesorė. „Bet tai iš tikrųjų yra jautrus dalykas. Turi būti sutarimas tarp partijų ir Seimo, nes visi turi savo interesų, ir tik tų interesų subalansavimas leidžia užtikrinti objektyvumą. Gal ir vertėtų [VRK] atsinaujinti, bet tai reikėtų daryti iš tikrųjų atsargiai“, – mano A. Ramonaitė.

Prezidentė D. Grybauskaitė trečiadienį teikė pataisas rinkimų skaidrumui užtikrinti. Taip šalies vadovė reaguoja į naują problemą, kai manipuliuojama, nurodant gyvenamąją vietą, nuo kurios priklauso kurioje savivaldybėje asmuo turi teisę balsuoti.

Pagal Konstituciją, rinkti vietos valdžią gali tik nuolatiniai savivaldybių gyventojai. Tačiau, siekiant daryti įtaką rinkimų rezultatams, kai kuriuose Lietuvos regionuose pastebėtas masinis gyvenamosios vietos perregistravimas iš vienos savivaldybės į kitą.

D. Grybauskaitė siūlo nustatyti, kad nuolatiniu savivaldybės gyventoju būtų laikomas asmuo, kuris savo gyvenamąją vietą savivaldybėje deklaravo likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS